1918 m. kovo 12 | Muilo naudojimo ir kiti apribojimai

Kiekvienas pirkikas privalo pranešti policijai, jei iš jo reikalaujama daugiau, negu nustatyta kraštutinė kaina. Tokis pirklys ne tiktai turės užmokėti sunkią bausmę, bet jam dargi nebeduos leidimo pirkliauti degtukais, nė papirosais.

Pastaruoju laiku šen bei ten vėl teko užeiti tokių, kurie mėgino pasipelnyti slaptu dirbimu muilo. Todėlei dar kartą primename vyriausiojo rytų vado įsakymą nuo 1916 metų gruodžio 20 dienos, kuriuo uždrausta gamintis muilo arba muilo miltų arba šiaip laikančiųjų tauko plaujamųjų gaminių, vis tiek, ar kas gamina vien tik savo reikalams ar pardavijimui, ar muilą dirba tam tikrose įstaigoje ar savo gyvenime. Tuo pačiu įsakymu uždrausta ir perdirbti senas muilas arba šiaip plaujamieji gaminiai. Šalia to, uždrausta visokios rūšies muilas vartoti kambarių ir padargų valymui. Kietojo ir tirštojo muilo įstatymas teleidžia vartoti tiktai valyti kūnui. Skalbiniams ir drabužiams valyti įsakyta naudoti tiktai muilo miltelius. Už šitų įstatymų peržengimą baus kalėjimu ligi penketo metų ir pinigų bausme ligi 20 000 markių. Jei prasikaltimas kiek išteisinamas, galima bausti vien tiktai kalėjimu arba vien tiktai pinigų bausme. Jei kas negali užsimokėti pinigais, tam už kas 3 ligi 50 markių pabaudos uždės po vieną dieną kalėjimo, iš viso ligi dviejų metų. Baus ir tą, kuris tiktai bus bandęs peržengti kurį šitų įstatymų. Kas neteisėtų būdu dirbasi muilo ir panašių uždraustų gaminių, iš jo atims ir visą jau padirbtą išteklių, dar nesudirbtą medžiagą ir visas vartojamąsias tam darbui įtaisas ir įrankius.

Peržengimas kraštutinių degtukų ir papirosų kainų.

Vis girdėti pasiskundimų, jog smulkiojoje prekyboje už degtukus ir papirosus ima daug brangiau, negu nustatyta. Abiem tom prekėm yra nustatytos kraštutinės kainos. Vyriausiojo rytų vado įsakymu aukščiausioji dėžutės degtukų kaina yra nustatyta 10 fenigių. Parduodamoji kaina smulkiojoje papirosų prekyboje yra padėta ant kiekvienos dėželės juostos. Pavyzdžiui yra išspausti žodžiai: „20 Stück 1,40 Mk.“, vadinasi, dėželėje yra 20 papirosų, kurie kainuoja 1 mrk. 40 fen., taigi vienas papirosas 7 fen. Papirosai po vieną pardavinėti uždrausta; todėl kiekvienas perkantysis gali visados pasižiūrėti ir įsitikrinti, kokia kaina reikia mokėti. Vyresnybės tiktai tada tegalės priversti prisitaikyti nustatytųjų kainų, kada perkantieji patys joms padės. O tatai nesunku, nes kiekvienas tuojau mato, kiek už kurią prekę reikia mokėti. Kiekvienas pirkikas privalo pranešti policijai, jei iš jo reikalaujama daugiau, negu nustatyta kraštutinė kaina. Tokis pirklys ne tiktai turės užmokėti sunkią bausmę, bet jam dargi nebeduos leidimo pirkliauti degtukais, nė papirosais. Pirklys ir tokiame sykyje yra baustinas, jei jisai degtukus arba papirosus pardavinėja nustatytomis kainomis, bet reikalauja, kad pirkikas užtatai pirktų iš jo da ir kitų kokių daiktų, arba jei jisai šiaip kokiu būdu pirkiką kliudo, arba sako visai neparduosiąs. Kiekvienas pirklys, kuris laiko savo sankrovoje papirosų arba degtukų, privalo jų parduoti kiekvienam norinčiam pirkti be jokių sąlygų. Vokiečių vyresnybė žada atpildo tokiems asmenims, kurie priduos ypatingai sunkius tokių pirklių prasižengimus, jei tik tie prasižengimai bus galima prirodyti.

Nuotrauka: https://catalog.archives.gov/id/17391014

Šaltinis:
Uždrausta patiems dirbtis muilas. (1918, Kovo 12). Dabartis (31), p. 3. [žiūrėta 2018-01-27] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23828&seqNr=3

Peržengimas kraštutinių degtukų ir papirosų kainų. (1918, Kovo 12). Dabartis (31), p. 3. [žiūrėta 2018-01-27] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23828&seqNr=3