1918 m. kovo 14 d. | Bronislava Biržiškienė | Gelbėkim vaikus!

Karo nelaimės slegia visus,  pirmoje gi eilėje eina vaikai. Mirusiųjų per karą vaikų skaičius visose kariaujančiose šalyse yra nepaprastai didelis.

Karo nelaimės slegia visus,  pirmoje gi eilėje eina vaikai. Mirusiųjų per karą vaikų skaičius visose kariaujančiose šalyse yra nepaprastai didelis. Pirma visuomenės priedermė – kiek, galima, apsaugoti vaikai, tai mūsų ateities viltis, nuo bado, nuo ligų, nuo mirties. Visuomenė puikiai tatai supranta, ir visu uolumu steigia visur prieglaudas, bendrabučius, suteikia pašalpų mokiniams ir t. t. Lietuvoj taip pat daug toje srityje yra padaryta ir dar toliau darbuojamasi.

Čia noriu priminti visuomenei apie vieną seniausiųjų lietuvių draugiją – <Žiburėlis>; jis įsteigtas 1894 m., tikslas – šelpti besimokančioji jaunuomenė. Po trumpos del karo pertraukos spalių  mėn. 1 d. 1916 m. <Žiburėlis> atnaujino savo darbą. Iš Amerikos buvo gauta kiek pinigų, todėl ir pradžia galima buvo padaryti. Pasipylė prašymai: vienam reikia apmokėt gimnaziją, kitas visai neturi iš ko gyventi, nes neturi tėvų arba tėvai suvargę, reikia atiduoti į bendrabutį, trečias be drapanų ir t. t. <Žiburėlis>, kiek galėdamas, stengėsi padėti suvargusiems vaikams. 1916 m. <Žiburėlio> suteikta vienkarčių pašalpų vienuolikai vaikų, nuolatinių stipendijų buvo dešimt, iš jų penki buvo laikomi Vilniaus Lietuvių Komiteto bendrabutyje gimnazistams. 1917 m. buvo nuolatinių stipendijatų penkiolika, devyni jų buvo Liet Komiteto bendrabutyje, kiti, gyvendami pas tėvus gaudavo mėnesinių pašalpų. Nuo spalių mėn 1 d. 1916 m. ligi sausio 1 d. 1918 m. išleista pašalpoms 7433 m. 65 f. Beveik visi <Žiburėlio> šelpiami vaikai mokosi Vilniaus „Lietuvių Gimnazijoje“. Dabar <Žiburėlio> kasoje pinigų beliko nedaug. Naujų stipendijatų jau nebegalima priimti, o ir esantiems neilgam užteks. Galas būtų liūdnas, jei tektų iškarto atsakyti visiems, nei vienas iš jų, paliktas be paramos, negalėtų belankyti toliau mokyklos; visuomenė nustotų ateičiai mažiausia kelių inteligentų, pas mus gi taip jų reikia!

Todėl kreipiuos į Lietuvių visuomenę neduokite žlugti geram darbui, gelbėkite vaikus, šelpkite <Žiburėlį>, siųskite aukų. Išblyškę vaikų veidai žiūri į jus!

„Žiburėlio“ Draugijos vardu

jos pirmininkė Br. Biržiškienė

P. S. Aukos siųsti galima per laikraščių redakcijas arba šiuo adresu: Vilnius, Banko g. nr. 15, b. 1.

„Žiburėlio“ draugija. XX a. pradžia

Šaltinis: Biržiškienė B. (1918, kovo 14 d.). Gelbėkit vaikus. Lietuvos aidas 32 (80), p. 3-4. [žiūrėta 2018.02.27] prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66515_3; http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66515_4