1918 m. kovo 14 d. | „Lietuvos Aidas“ | Žinios iš Lietuvos. Įvairios žinios

Žengiant Lietuvai į nepriklausomybę, kada patys lietuviai tvarkysis, reikėtų ir šis menkniekis neužmiršti; reiktų visi šiurkščiai skambą svetimi pavadinimai išmesti, o jų vietoje palikti žmonių vartojami – lietuviški. Seneliai nupasakoja įdomių <istorijų> del lietuviškų ir svetimų vardų kitimo.

Slavizmai mūsų sodžių pavadinimuose.

Grynai lietuviškame Naumiesčio apskr., kuris visai nesusiduria su slavių gyvenamomis vietomis, pasitaiko slaviškai skambančių sodžių pavadinimų, pav. Trzeszkawszczizna, Dzekczarna ir t. t. Bet ligi šiol toki pavadinimai buvo vartojami vien oficialiniuose santykiuose. Vietiniai gi žmonės turi, tokiems sodžiams savo lietuviškus pavadinimus ir ne retai pasitaiko, kad <tikrojo> vardo nė nežino. Tiesa, kai kurie sodžiai turi dvejopą lietuvišką pavadinimą – vieną raštuose, kitą kasdieniniame gyvenime, bet tai mažmožis. Svetimus žmones stebina kelio nežinojimas artiman sodžiun, kurio vardas yra randamas žemėlapyje. Dalykas dar pasunkėja, kad lietuvišką pavadinimą rusai savaip iškreipė, o tą rusišką iškreiptą pvz, vokiečiai dar saviškai ištaria. Iškarto ir žinančiam žmogui sunku atspėti paklaustą vietą, jeigu jis iškreiptai tariamas. Žengiant Lietuvai į nepriklausomybę, kada patys lietuviai tvarkysis, reikėtų ir šis menkniekis neužmiršti; reiktų visi šiurkščiai skambą svetimi pavadinimai išmesti, o jų vietoje palikti žmonių vartojami – lietuviški. Seneliai nupasakoja įdomių <istorijų> del lietuviškų ir svetimų vardų kitimo.

G. n.

Paskaita.

Kovo 10 dieną, šv. Mikalojaus salėje kun. kan. J. Kukta skaitė apie lietuvių ir kitų tautų sveikinimosi būdus. Prelegentas mėgino istorinai išrdyti, kur ir kokiose aplinkybėse tie sveikinimosi būdai susidarė. Pasak prelegento išvedžiojimų, sveikinimosi būdų galima spręsti apie tautos vergiškumą bei laisvę.

Tuo tarpu lietuviai, kurie, kaip yra žinoma, daugiau laisvę mėgo, sveikinosi būdą išsidirbo aiškų, rimtą ir nevergišką: <sveikas> bei <sveikas gyvas> ir tik galvą palenkia. Prelegento nuomone mums visai nevertėtų vartoti: <Labą dieną> bei panašiai, nes <sveikas> yra visų gražiausias.

Toks sveikinimosi būdas, kaip ir patys lietuviai, pareina iš Indijos, ir toje šalyje jau esąs minimas ir senovės pranašų raštuose. Taigi šitas būdas yra senas, lietuviui visai suprantamas.

Paskaitoje buvo nagrinėjami ir krikščioniški pasveikinimai. Vieši kiti sveikinimosi būdai, pasak prelegento, esąs visai atskiras dalykas ir jis jų negvildeno.

Paskaita sukėlė ilgų, gyvų ginčų.

Visuotinis <Laimės> vartotojų draugijos susirinkimas.

Visuotinis <Laimės> dr-jos susirinkimas dėlei svarbaus malkų klausimo buvo atliktas per du kartu: vasario 24 d. ir kovo 9 d. 1918 m. Susirinkimą atidarė draugijos pirmininkas , Dr. Domaševičius. Susirinkimui vesti pirmą dieną pirmininkavo kun. P. Dogelis, o antrąją Dr. J. Šaulys.

Sulyg pranešimu, draugijos valdyba per metus padariusi 48 posėdžius. Vienas valdybos narys p. Č. Landsbergis, atstovavęs miesto vartotojų draugijų sąjungoje. Draugija visuomet rūpinosi kaip nors patogesnėmis sąlygomis sau prekių išgauti. Maisto pagerinimo klausimu buvę parengti trys tam tikri raštai. Kebliausia buvę, kad pastaraisiais laikais prekių kainos tai kilusios, tai kritusios, ypačiai būta vargo su bulvėmis. Laikinai <Laimė> lyg ir nuostolio turinti, bent artinantis pavasariui gal vienos prekės nuostolis būsiąs padengtas kitos pelnu. Kai kurios prekės buvę gana sunku gauti; pavyzdžiui, antrame pusmetyje, per savaitę <Laimė> gaudavusi tik 50 dėžučių degtukų. Be to, sunku buvę gauti dešrų, sėlynų, druskos ir t. t. Iš pereitų metų apyskaitos matyti, kad <Laimė> turėjo palyginti maža pelno. Pereitais metais <Laimė> neteko vieno artimo <Laimės> darbininko Petriko.

Ilgų ginčų sukėlė malkų klausimas. Mat, malkos esančios nupirktos, bet nėsą kaip jos pargabena. Del to dalyko buvo kaltinama ir valdyba, ir kai kurie nariai, ir sodžius, kur malkos yra nupirktos ir, pagaliau vagonai, kurie nevisuomet esti, kada reikia. Malkos yra nupirktos 5 varstai atstu nuo Rudziškių stoties, viso labo 380 sieksnių arba 3800 metrų. Jau iškirstų malkų miške esą 253 siek. Vienas malkų sieksnis kaštuojąs gana brangiai: pačių malkų sieksniui yra mokama 12 rub., iškirtimas 6 rub., nuvežimui iš miško stotin maždaug 20-30 rub, vagonan sukrauti 4 1/3 rub., iškrauti irgi tiek, pargabenti iš stoties 42 rub., o kur dar įvairūs priedai administracija – vienu žodžiu vienas malkų sieksnis vargais negalais atsieina 125-130 rub. ir pirkėjų visgi būtų, tik delei komunikacijos iš tiek sukirstų malkų Vilniun tėra atvežta 19 sieksnių.

Įsakmesniam malkų klausimo ištyrinėjimui buvo išrinkta trijų žmonių komisija, kuri važinėjo malkų vieton ir patyrė, jog daug kame kalta esanti vietinė administracija ir išdalies vagonai. Be to, komisija patyrė, jog malkos esą vagiamos, iš 10 sieksnių beveik vienas sieksnis žūstąs.

Kad taip svarbus malkų reikalas, su kuriuo surištas gal net pačios <Laimės> gyvavimas, būtų rūpestingiau atliktas, visuotinis susirinkimas prie valdybos pririnko tris žmones (J. Strazdą, Špoką ir Siemašką). Tuo malkų klausimas ir baigtas.

Dr. Domaševičius pasiūlymas prie vartotojų draugijos steigti ir taupomoji kasa tuo tarpu nebuvo priimtas. <Laimės> valdyba pasiliko ta pati, būtent: Dr. Domaševičius, Č. Landsbergis, kun. Pr. Bieliauskas, K. Daunoras, A. Paulavičius, K. Strazdas ir K. Kriščiukaitis.

Iš pranešimų paaiškėjo, kad <Laimės> draugijos prekių esą išvogta arti už 700 markių. Revizijos komisija išrado >Laimę> perdaug skolos užsitraukus (būtent 13,000 markių). Susirinkimas priėmė samatą ir kitus valdybos pasiūlymus. Fa.

„Laimės“ draugijos pirmininkas dr. Andrius Domaševičius

Šaltinis: Žinios iš Lietuvos (1918, kovo 14). Lietuvos aidas 32 (80), p. 3-4. [žiūrėta 2018.02.27]. Prieiga internete:

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66515_3

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66515_4