1918 m. kovo 15 d. | Pripažinimas Kuršo hercogystės

Su didžiu džiaugsmu ir patenkinimu viešpats kaizeris yra patyręs, jog Kuršo taryba nori sandaraus Kuršo hercogystės sujungimo su Vokietija. Pereitų metų rugsėjo mėnesyje ir dabar įvykusiu nutarimu Kuršo taryba yra išreiškusi norą atstatyti savarankę Kuršo hercogystę

Kuršo tarybos delegacija – įgaliotinio barono Rhaden, seniūno Vešnecko, advokato Melvilles, generalinio vyskupo Bernevičo – šiandien lankėsi pas valdijos kanclerį ir įteikė jam Kuršo tarybos nutarimus, įvykusius kovo mėn. 8 dieną ir prašė Jo Didenybės kaizerio atsakymo.

Valdijos kancleris priėmė delegaciją sodinėje seimo rūmų salėje ir išreiškė viltį, kad tas svarbus šios dienos įvykis atvestų gerų vaisių, kaip Vokietijai, taip ir Kuršui. Paskui delegacijos kalbėtojas baronas Rhadenas paskaitė Kuršo tarybos nutarimą, kuriuo ji prašo Vokietijos kaizerio, kad jis priimtų Kuršo hercogystės vainiką ir, kad tos trys Baltojo pajūrio provincijos taptų sandariai sukergtos su Vokietija, politikos, kariuomenės ir ūkio taikiumi. Čia kalbėtojas įteikė kancleriui Kuršto tarybos nutarimą su nuodugniais pamatuojimais, į kurį antrasis valdijos ministeris von Radovičius paskaitė štai tokį atsakymą:

„Jo didenybė kaizeris ir karalius, atsiliepdamas į Kuršo tarybos užreiškimą nuo kovo 8 d., jau yra išreiškęs gilų, širdingą džiaugsmą, ir teikėsi man pavesti išreikti jums, kaip Kuršo tarybos atstovams, karštą padėką už parodytą aname nutarime pasitikėjimą. Ypatingai Jo Didybę kaizerį nudžiugino ir suramino išreikštas jam jūsų prašymas priimti Kuršto hercogo vainiką. Viešpats kaizeris toje išraiškoje mato ypatingą ženklą nepajudinamo Kuršo pasitikėjimo jo asmenimi ir Hohenzollerių gimine, taipo jau Vokietija ir Prūsais. Visų aukščiausiasis viešpaties kaizerio nusprendimas, pasitarus su atatinkamomis vietomis, bus praneštas Kuršo tarybai.

Jo Didenybė mane įgaliojo Vokietijos vardu pripažinti vėl įsteigtąją Kuršo hercogystę laisva ir nepriklausoma valdija, prižadėti jai Vokietijos apsaugą ir padėjimą, įsteigiant valdiją ir rengiant įstatymus. Juose turi būti paminėtas įkūrimas krašto atstovybės plačiais pagrindais. Šitos atstovybės nusprendimai sulig Kuršo sujungimo su Vokietija bus mano patvirtinami bei sutvarkomi.
Formalis raštas apie pripažinimą Kuršo savastove valdija bus įteiktas Kuršo tarybai. J. D. pagalios įgaliojo mane apreikšti Kuršo tarybai, kad J. D. ir Vokietijos valdijos užuojauta kitiems likusiams Baltojo pajūrio kraštams yra jau kartą apsireiškusi Vokietijos taikos sutartyje su Rusija. Jis galįs užtikrinti, kad ir tolesnis tų kraštų plėtojimasis ir toliaus pritirs J. D. kaizerio bei karaliaus užuojautos.

Po to kancleris su delegacijos nariais kalbėjosi kokį laiką ir išreiškė jiems savo pasidžiaugimą vokiečių bei latvių gaivalų vienybe, kuri esanti taip gražiai apsireiškusi paskaitytajame dokumente.

Delegacijos nariai padėkojo ir atsisveikino.

Šaltinis: Pripažinimas Kuršo hercogystės. (1918, Kovo 19). Dabartis (34), p. 1. [žiūrėta 2018-01-28] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23825&seqNr=1