1918 m. kovo 16 d. | Ar yra paaiškėjęs stovis?

Metašimčiais pripratę prie monarchinės valdymo formos ir ja visados pasitikėdami, ant Kuršto valdžios atsidėję, gyventojai nesugeba įsivaizdinti kitokios valdijos formos, kaip paveldimos valdovų, laisvos nuo laikinių srovių ir partijų […]. <…> Mes daug kartų esame pabrėžę, jog, turbūt, Lietuvos klausimas jau seniai būtų buvęs išrištas, jeigu lietuviai būtų prisitaikę viršuje minėtų išminties žodžių. Bet ir dabar dar ne per vėlu susiprotėti, nors taip išrodo, jog susiprotėjus anksčiau, lietuvių reikalams būtų išėję daugiau naudos. 

Dar Rusijoje ir kitose valdijose aplinkui Rusijos nėra paaiškėjęs padėjimas. Taikos sutartis yra padariusi brūkšnį tarp Rusijos ir Rusijos paribio kraštų. Tatai tuo tarpu galima sakyti yra vienatinis tikrai vykęs daiktas. Tiesa, tatai svarbus įvykis, bet jo negali pasilikti tokios išgavos, kokios dabar yra. Visos paribio valdijos – ne tiktai Ukraina ir Suomija – turi žengti žingsnį priekin ir galutinai nusistatyti ateities programą.

Kuršas dabar tatai yra padaręs. Kuršo taryba yra įteikusi prašymą Vokietijos kaizeriui, kad jisai teiktųsi sau ir savo įpėdiniams priimti Kuršo ercogo kepurę. Tuo pat laiku taryba išreiškė geidimą, kad Kuršo kariuomenė ir ūkis taptų sandariai surišta su Vokietija. Šituo žingsniu Kuršas yra išreiškęs savo apsisprendimą, nes Kuršo taryba yra teisėta to krašto atstovybė, todėl ji ir turi teisę išreikšti Kuršo gyventojų norą.

Tą savo žingsnį pamatuodama, Kuršo taryba sako:

Metašimčiais pripratę prie monarchinės valdymo formos ir ja visados pasitikėdami, ant Kuršto valdžios atsidėję, gyventojai nesugeba įsivaizdinti kitokios valdijos formos, kaip paveldimos valdovų, laisvos nuo laikinių srovių ir partijų, stovinčios aukščiau įvairių interesų priešingumų, kuri stipria ir teisinga ranka gali laikyti valdijos vairą ir suteikti kiekvienam, kas jam priguli.

Tiktai valdovo valdomi ir galingos vyriausybės sandariai priglausti prie Vokietijos, mes, kuršiečiai, tegalime susilaukti sugynant žaizdų, padarytų mūsų tėvynei pasaulio karo, ir naujo patarpimo mūsų gyvenimo. Mūsų akyse stovinčios, ištvirkusios rusų demokratijos beprotiškos suirutės pavyzdys ir sustiprina, ir sudrūtina monarchinius mūsų įsitikinimus. Mūsų pageidauta šeimynine unija su išaukštinta Hohencolerių gimine užtikrina mums geriausią ir laimingiausią apsaugą, gerovę, vidujinę taiką mūsų žemėje ir patvarų prijungimą prie vokiečių valdžios.

Išreikštajame pamatavime yra labai įdomu, kad taryba griežtai atmeta demokratinį krašto sutvarkymą, kuris ypatingai dabar Rusijai yra pasirodęs netinkamas.

Ir Lenkijos sutvarkymas dabar pradeda vykti geriau. Rodosi, jog atsakomieji lenkų sluoksniai yra supratę, jog su tokia politika, kuri teatsižvelgia tiktai į lenkų geidimus, negalima padaryti sutarimo su vidurio valdijomis. Kitoje šito numerio dalyje pranešame, jog, turbūt, susidarys nauja lenkų ministerija, kuri prisilaikys prielankesnės vidurio valdijoms politikos ir pabos vidurio valdijų reikalavimus. Ir gyvenime niekados taip nevyksta, kaip kas nori. Politikoje dar labiau, negu pavienio asmens gyvenime, reikia atsisakyti nuo kai kurių geidimų, idant įgijus bent kiek. Visados tasai daugiau pasieks, kuris yra saikus ir elgiasi sulig anų išminties žodžių: „Žvirblis rankoje yra vertesnis, negu karvelis ant stogo“.

Taigi telieka tiktai Lietuvos klausimas, kuris dar reikia išrišti. Mes daug kartų esame pabrėžę, jog, turbūt, Lietuvos klausimas jau seniai būtų buvęs išrištas, jeigu lietuviai būtų prisitaikę viršuje minėtų išminties žodžių. Bet ir dabar dar ne per vėlu susiprotėti, nors taip išrodo, jog susiprotėjus anksčiau, lietuvių reikalams būtų išėję daugiau naudos. Tiesa, politikoje neturi atsimušti jausmai arba žmogaus ūpas; geriau yra, jeigu visai neatsiranda nesusipratimų, jeigu pat pradžioje tevyravo tiktai ant tikrų būtenybės pamatų pastatyti reikalavimai. Tatai lietuviai buvo pamiršę.

Kaip girdėti, dabar Berlyne yra buvę tarybų apie Rusijos paribio valdijų klausimus, ypatingai apie pačią Rusiją, Ukrainą ir Suomiją. Tarybos esančios pavykusios gerai. Tuo tarpu aiškesnių žinių apie tų tarybų išgavas dar nėra.


Pagal Brest-Litovsko sutartį patvirtintos Rytų Europos sienos


Šaltinis: Ar yra paaiškėjęs stovis? (1918, Kovo 16). Dabartis (33), p. 1-2. [žiūrėta 2018-01-28] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23826&seqNr=1
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23826&seqNr=2