1918 m. kovo 16 d. | Karo galėjo ir nebūti?

Iš kun. Lichnovskio rašto matyti, kad jo autorius dar 1914 m. berašydamas jį buvo tos nuomonės, kad taika galėjo būti išlaikyta nežiūrint į Austrijos įpėdinio nužudymą, jeigu Vokietija būtų tinkamai naudojusis Anglijos taikumu ir kitaip pakreipus Austriją-Vengriją.

Vyriausioje reichstago Komisijoje kovo m. 16 d. buvo svarstomas vienas raštas kunigaikščio Lichnovskio, buvusio Vokietijos pasiuntinio Londone.

Kanclerio pavaduotojas perskaitė kunigaikščio pasiaiškinimą kancleriui, kuriame yra sakoma, kas tas raštas buvo surašytas tik savo žiniai ir šeimyniniam archyvui. Parodžius jį keliems artimesniems draugams, raštas tas prieš autoriaus norą paplito platesnėje visuomenėje. Kunigaikštis pareiškė pasigailėjimą, kad tatai atsitiko; jisai netrukus įteikė atsistatydinamąjį prašymą, kurs buvo priimtas.

Iš kun. Lichnovskio rašto matyti, kad jo autorius dar 1914 m. berašydamas jį buvo tos nuomonės, kad taika galėjo būti išlaikyta nežiūrint į Austrijos įpėdinio nužudymą, jeigu Vokietija būtų tinkamai naudojusis Anglijos taikumu ir kitaip pakreipus Austriją-Vengriją. Jeigu tatai būtų įvykę, tuomet ir Rusija nebūtų pradėjusi karo. Valstybės kanclerio pavaduotojas pabrėžė, jog Lichnovskio išvedžiojimai esą subjektingi ir vienašališki. Jis nesirėmiąs istorinėmis žiniomis, tik savo numanymu. Jo raštas neturįs jokios istorinės reikšmės, bet dabartyje galįs pakenkti. Kanclerio pavad. žodžiams pritarė ir partijų atstovai.

The Washington Times, 1914 m. liepos 28 d.

The New York Times, 1914 m. liepos 29 d.

Šaltinis: Vokietijoje (1918, kovo 23). Lietuvos aidas 36 (84), p. 3. [žiūrėta 2018.03.05]. Prieiga internete:

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66510_3