1918 m. kovo 16 d. | Popiežius ir karas
Liberalų spauda gan palankiai atsiliepia del popiežiaus pastangų įvykdinti visuotiną taiką ir pažymi, kad popiežius savo tarpininkavimu vis daugiau gaunąs įtakos ir pirmenybės, negu kiti tarpininkai. Pirmiau buvo užsipuolama ant popiežiaus, jog jis savo taikos pasiūlyjimu norėjęs padėti vokiečiams išlošti karą, bet po kelių mėnesių pasirodė, kad ir Vilsono taikos programa beveik pakartota popiežiaus mintį kitais žodžiais.
Pasak <Germania> (š.m. kovo m. 10 d.) užsipuolimai ant popiežiaus del jojo laikomo neutraliteto paskutiniu laiku santaros spaudoje šiek tiek atlyžę, ypačiai gi nuo to laiko; kai socialistai pradėjo piršti popiežių, kaipo tinkamiausią taikos tarpininką. Socialistai taip pat griežtai pasmerkę 15-tąjį punktą sutarties tarp Italijos ir kitų santarininkų del popiežiaus nedalyvavimo visuotinos taikos tarybose.
Katalikų laikraščiai Prancūzijoje ir Italijoje reikalauja nuo savo valdžios nekliudyti popiežiui tarpininkauti nuo savo valdžios nekliudyti popiežiui tarpininkauti taikos tarybose. Taip pat jie reikalauja, kad Londono sutartis būtų peržiūrėta ir pataisyta. <Civilta Cattolica> patyrusi, jog kova prieš popiežių, kaipo taikos vadovą, išeinanti iš antikatalikų ir masonų organizacijų, ir išreiškia pageidavimų, kad ypačiai Prancūzijos ir Italijos katalikai per savo tautinius įsitikinimus, kad ir teisėtus, neužmirštų taip pat savo katališkumo. Apskritai tačiau katalikų vyskupai ir spauda santarininkų valstybėse karštai gina popiežių.
Nežiūrint į visokias kliūtis, su kuriomis karo metu katalikų Bažnyčiai tenka susidurt, ji turi ir nemaža laimėjimų. Ypačiai Amerikos Jungtinėse Valstybėse katalikai gali pasigirti savo darbu. Reikia pažymėti, kad šitoje valstybėse kareivių katalikų labai daug. Jie sudaro net didesnę pusę visos kariuomenės, nors išviso katalikai čia nesudaro ir 20%. Todel Amerikos valstybė labai palankiai žiūri į katalikus. Ji pasižadėjo aprūpinti jų dvasios reikalus, suteikdama kiekvienam 1800 kareivių būriui vieną karo kapelioną. New-Jorko katalikų pavyskupis yra priskirtas visų katalikų kareivių vyskupu. Dorinės ir tikybinės pašalpos teikiu Amerikos kareivių katalikams vadinamas Kolumbo vyčių (riterių Brolija, skaitanti pačiose Jungtinėse Valstybėse daugiau per 350,000 narių. Ji turi įsteigusi Pažyžiuje centralinį biurą, kuriam vadovauja senatorius Walter Kernan, buvusis New-Jork’o valstybės geležinkelių vice-direktorius. Ši Kolumbo vyčių Brolija patiekia kareiviams karo lauke automobilines koplyčias, mišių drabužius, skaityklas, knygynus ir t. t. Šiam tikslui ji buvo surinkusi 15 milijonų frankų. Dabar gi ji vėl paskelbusi rinkliavą, kurią pasirašę Amerikos kardinolai, be to, pats Vilsonas ir Taft’as.
Ir anglų kareiviai katalikai turi savo vyskupą Klating. Jis buvo įšventintas vyskupu Ryme. Naujas anglų kareivių katalikų vyskupas turi brigados generolo laipsnį.
Anglų katalikai savo kariuomenėje irgi nemaža dirba. Tas jų darbas šalia susidūrimo su prancūzais katalikais fronte, yra priežastis, del kurios, ligi šiol katalikų tikėjiman esą perėję arti 40,000 kareivių anglikonų.
Prancūzijos katalikui daro didelių pastangų Vatikanui sutaikinti su savo respublikos valdžia. Tam tikslui yra renkami po visą Prancūziją parašai. Taip apt renkami parašai prieš parlamento pastangas slopinti karininkų vaikų tikybinis auklėjimas. Valdžios sumanymas mokyklų reikalais, priešingas katalikams, buvo atšauktas, pažymėjant, kad valdžia nemaniusi pažeisti katalikų.
Bet Italijoje antikatalikų pastangos priešingesnės katalikų Bažnyčiai, negu Prancūzijoje. Milane manoma įsteigti Tererio mokykla, kurioje darbininkų katalikų vaikai būtų auklėjami visiškai be tikybos. Tatai pat manoma daryti ir kituose dideliuose Italijos miestuose. Bet tie sumanymai susitinka visur su atkakliu katalikų opozicija.
1918 m. kovo 16 d. Lietuvos aidas 33 (81), p. 2.
Šaltinis: Santarininkai ir Katalikų Bažnyčia (1918, kovo 16). Lietuvos aidas 33 (81), p. 2. [žiūrėta 2018.03.01]. Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66514_2