1918 m. kovo 18 d. | Georg von Hertling | Apie pakraštinių tautų ateitį

Dėl Lietuvos jau pernai buvo padarytas nutarimas, kuriuo buvo siekiama artimo ūkinio ir kariuomeninio Lietuvos priglaudimo prie Vokietijos. Po keleto dienų aš laukiu atvyksiant Lietuvos tarybos, kuri turės aną nusprendimą paskelbti viešai.

Vokietijos seimo kovo 18 dienos posėdyje vokiečių valdijos kancleris von Hertlingas, seimui svarstant santaikos sutartį su Rusija ir Suomija, laikė kalbą, kurioje pirma išdėstė ir išvedė plačiai, kaip vyko tarybos su Rusija, paskui pranešė, jog tam tikrasai susirinkimas Maskvoje kovo mėnesio 16 dieną yra galutinai pripažinęs kovo 3 dieną pasirašytąją Lietuvos Brastoje santaiką. Paskui kancleris išvedė, jog neketinąs atsiliepti į tai, kaip priešai žiūri į padarytąją su rusais santaiką. Kame veidmainystė yra virtusi antrąja prigimti, kame melagingumas pasiekęs yra savo aukščiausią laipsnį, kame tuo pačiu laiku, kada kėsinasi uždėti sunkią ranką ant bešalių valdijų, dar dįsta kalbėti apie visišką neieškojimą naudos tokioje politikoje, ten jau nėra ką nė pradėti ramiai svarstyti ir su priešu skaitytis. Ir į telegramą iš Vašingtono į susiėjusį Maskvoje susirinkimą, kuriame sako, jog vokiečių galybė esanti įsiveržusi, kad nepavyktų laisvės kova, aš neatsiliepsiu. Mums visai neatėjo į galvą priešintis teisėtiems geidavimams ir siekimams nuo carizmo atsivadavusiai Rusijai. Sutartyje, kaip patys būsite įsitikrinę, nėra jokių Rusijai sunkių sąlygų, nereikalaujame iš jos atpildymo karo išlaidų, neatimame varu Rusijos kraštų.

Jei kelios pakraščio valdijos nutraukė ryšius, rišusius jas su Rusija, tai anos žemės tatai padarė savu, pačios Rusijos pripažintu, noru. Jos, po galinga Vokietijos apsauga, gali įsitiekti tokią valdijinę tvarką, kokia jų padėjimui ir jų kultūros krypsniui geriausiai atatinka.

Paskui vokiečių kancleris kalbėjo apie Kuršą, kame išsiskleidimas esąs nužengęs toliausiai. Kancleris pranešė trumpai, kokį atasaką esanti Vokietijos vyriausybė davusi Kuršo tarybos atsiųstiesiems. Paskui kancleris pareiškė maždaug štai ką:

Dėl Lietuvos jau pernai buvo padarytas nutarimas, kuriuo buvo siekiama artimo ūkinio ir kariuomeninio Lietuvos priglaudimo prie Vokietijos.

Po keleto dienų aš laukiu atvyksiant Lietuvos tarybos, kuri turės aną nusprendimą paskelbti viešai; tuomet ir Lietuva taptų pripažinta nepriklausoma valdijos sandara.

Igaunijoje ir Lyvžemyje padėjimas kiek kitokis. Šitos šalys guli už sutartosios ribos, bet 6 sutarties skirsniu jos pavedamos vokiečių policijos valdymui, kol ten apsauga nebus užtikrinta savos žemės įstaigomis ir kol nebus įsikūrusi valdijinė tvarka. Tuomet ir šitiems kraštams bus atėjusi ta valanda, kada jos privalys nusistatyti visuotinę savo politiką. Mes tikime ir turime vilties, kad ir šitos valdijos sandariai susišlies su Vokietija, bet taip, kad jos ir su Rusija galėtų gyventi gerame taikiuje.

Lenkų valdija plačiau sutvarkyti tegalima tiktai bendrai susitarus Vokietijai bei Austrijai-Madjarijai su Lenkija. Neseniai iš lenkų politikų pusės buvo siūloma sumanymų ir mūsų vyriausybei ir seimo atstovams; kaip reiktų sutvarkyti būsimasis mūsų taikius. Mes mielai apsiimame, kad būtų ištirta, kiek šitie sumanymai galima sutaikinti su abiejų valdijų vyriausybių siekiamaisiais tikslais, kad užsitikrinę savo interesus, su naujai atsistojusiomis valdijomis galėtume pastoviai gyventi geroje kaimynystėje. Jei jūs, kaip mes tvirtai tikime, siūlomąsias sutartis pripažinsite ir jei, kaipo turime vilties, į keletą dienų bus padaryta taika su Rumunija, tad bus įvykusi taika visame rytų fronte.

Bet pasaulio taikos vis dar nėra. Dar santarvės valdijose nepasirodo noro mesti karo amatą, dar tie tebėra pasiryžę išgąstingąjį karą varyti toliau, ligi mus sunaikinant. Mes dėl to nenusiminsime. Mes į visa ką esame pasiruošę. Mes atnešime ir daugiau aukų, tvirtai pasitikėdami didžiais savo kariuomenės vadais ir narsiais mūsų kareiviais. Bet atsakymas puls ant mūsų priešų.

Georg von Hertling, Vokietijos Imperijos kancleris

Lietuvos Tarybos prezidiumas 1918 metais. Iš kairės sėdi A. Smetona ir kun. J. Staugaitis, stovi J. Šernas ir J. Šaulys

Šaltinis: Ką Vokietijos kancleris pasakė apie pakraštinių tautų ateitį. (1918, Kovo 21). Dabartis (35), p. 1. [žiūrėta 2018-01-29] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23823&seqNr=1