1918 m. kovo 2 d. | Lenkų propaganda Lietuvoje

Mes, lietuviai, už daug ką lenkams turime pasakyti ačiū, ypač kad per juos eame gavę katalikų tikybą. Lenkija mus išauklėjo; bet dabar mes esame pribrendę, o negera, kad paaugusius vaikus nuolatos vis dar nori auklėti

Lenkų propaganda – Lietuvai prijungti prie Lenkijos – nesiliauja. Priešingai, dabar, kada einame vis artyn prie galutinio klausimo išrišimo, ta propaganda yra varoma dar stipriau. Mums yra pranešta, jog lenkai Kauno gubernijoje slapta renka balsų prijungti Lietuvai prie Lenkijos. Pasisekimo čia lenkai neturės; bet mes lietuvius vis tiek persergime, jog yra atsiradę tokio pavojaus.
Politikas dr. Grabovskis laikraštyje „Das neue Deutschland“ (Naujoji Vokietija) tvirtina, jog tautinis lietuvių judėjimas remsiąsis netautine mintimi; jame teveikia tiktai socialiniai gaivalai. Vadinasi, lietuviai vien todėl varą lenkams priešingą savo politiką, kad stambieji Lietuvos turtai prigulį lenkams, kuomet patys lietuviai esą mažaturčiai. Į tai atsiliepė atstovas dr. Gaigalaitis laikraštyje „Das neue Litauen“ (Naujoji Lietuva), nurodydamas, jog toksai tvirtinimas klaidingas. Bet tokie iššokimai parodo, kad lietuviams reikia būti atsargiems, idant pasaulyje negalėtų paplisti apie lietuvius, apie tautinį lietuvių judėjimą žalingų jiems nuomonių.
Kurie lenkų viliojimams atremti stinga tikrojo atsparumo, tiems priminsime žodžius, ištartus vyskupo dr. Karevičiaus jo intronizacijos valandoje, 1914 metų gegužės mėnesyje:

„Mes, lietuviai, už daug ką lenkams turime pasakyti ačiū, ypač kad per juos eame gavę katalikų tikybą. Lenkija mus išauklėjo; bet dabar mes esame pribrendę, o negera, kad paaugusius vaikus nuolatos vis dar nori auklėti.“

Tai pavyzdinis pareiškimas lietuvių judėjimo, kurio tikslas – „atsitraukti nuo Lenkijos.“

Šaltinis: Lenkų propaganda Lietuvoje. (1918, Kovo 2). Dabartis (27), p. 2. [žiūrėta 2018-01-25] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23824&seqNr=2