1918 m. kovo 22 d. | Pranciškus Žadeikis | Karo vaizdelis

Ponas Rückwarthas paaiškino, kad Račiaus arkliai esą konfiskuoti dėl to, kad jis nevedęs jų parodyti 4 vasario, karvė gi esanti atimta už bausmę, bet turint omeny, kad Račius yra nepilno proto, tai jo žmonai yra suteikiama malonė atpirkti arklius už pusantro tūkstančio markių.

Šiandien netikėtai atėjo pas mane du broliu Račiu: vienas iš Puotkalių sodžiaus, antras iš Skuodo miestelio, savo broliene iš Kaukolikų sodžiaus vedini. Iš jų akių matėsi, jog jie ateina kokios nors nelaimės ištikti. Pasirodė, kad trečiajam jų broliui, taip pat pasiturinčiai gyvenančiam Kaukolikų sodžiuje, vokiečių žandarai atėmę trejetą arklių ir vieną karvę. Visi trys meldė mane, kad eičiau pas viršaitį bürgermeisterį ir sužinočiau, kame dalykas.

Sunkus buvo ėjimas, nes žinojau iš anksto, jog ponas Rückwarthas savo naudai arba geriau savo kišeniui vargina žmones, bet reikėjo eiti. Nuėjus į raštinę ponas Rückwarthas paaiškino, kad Račiaus arkliai esą konfiskuoti dėl to, kad jis nevedęs jų parodyti 4 vasario, karvė gi esanti atimta už bausmę, bet turint omeny, kad Račius yra nepilno proto, tai jo žmonai yra suteikiama malonė atpirkti arklius už pusantro tūkstančio markių. Jei jinai įneštų ir 609 markes bausmės, tai ir karvės bus jai atiduota, be to, viršaitis parašė parėdymą, kad Račius, kaip nepilnaprotis, yra prašalinamas nuo ūkio. Išgirdus tokią „rezoliuciją“, prisiėjo tik griebti į delmoną [rankinę] ir mokėti pinigus, nežinia kieno naudai. Grįžau namon ne per pilname ūpe.

Šaltinis: Žadeikis, P. Didžiojo karo užrašai, Vilnius, 2013, p. 344–345.