1918 m. kovo 27 d. | Namas rastiniams kūdikiams

Kiekvieno kūdikio išlaikymas miestui padaro pusantros ligi dviejų markių išlaidų dienai. Taigi iš viso čia įvyksta nemaža išlaidų miestui; bet tos išlaidos neišvengiamos, kadangi, vokiečiams užėmus miestą, atsirado labai daug paliktų kūdikėlių.

Arti Popovšiznos, Polocko gatvėje, Vilniaus mieste, stovi ramus, gražus butas. Tai rastinių vaikų namas. Įžengęs į jį, pirmučiausia išvystame puikiai priruoštą kambarį. Paskui apsilankiusįjį pasitinka ponia vokietė, to namo viršininkė. Vilniaus mieste yra keletas tokių paliktų kūdikių namų. Visi tie namai yra miesto priežiūroje; yra miesto išlaikomi ir aprūpinami maistu. Kiekvieno kūdikio išlaikymas miestui padaro pusantros ligi dviejų markių išlaidų dienai. Taigi iš viso čia įvyksta nemaža išlaidų miestui; bet tos išlaidos neišvengiamos, kadangi, vokiečiams užėmus miestą, atsirado labai daug paliktų kūdikėlių. Kelis šitiemu našlaitėliams paskirtus butus, vokiečiams padedant, įtaisė patys miesto gyventojai, kiekviena tauta savo. Bet kiti pačiam miestui teko paimti savo priežiūron ir valdyman. O šitie namai, galima sakyti, tikrai pavyzdingai sutvarkyti. Vienas miesto valdomųjų namų – tai rastinių kūdikių prieglauda Polocko gatvėje.

Aname name yra kokis šimtas kūdikių. Visame name didžiausias švarumas. Kambariai dideli ir gerai vėdinami. Kūdikėliai ten žaidžia su savo auklėmis, kurios visos juos dideliai myli ir labai moka su jais apsieiti. Tiems mažučiams tų švarių namų gyventojams čia labai jauku ir gera, gražu žiūrėti į linksmus jų žaidimus. Trijų metų vaikiukų kambaryje buvo vienas mažiukas, kuris būtinai nenorėjo su kitais savo draugais ir draugėmis sėdėti ir žaisti vienoje eilėje ir tiktai tada tenusiramino, kada jam davė atsisėsti visai nuo kitų skyrium. Daugiausia triūso auklėms su visų mažiausiais, kuriems tildyti ir prižiūrėti pristatytos trys auklės. Kūdikių tuose namuose labai maža tesuserga; dažniausiai atsitinka susirgti tiktai mažiausiems vaikiukams, kurie neturi dar nė pilnai metų. Tie kūdikėliai daugiausia jau atgabenant į tą namą labai yra buvę susilpnėję, o dažnai jie yra silpni ir gimę iš nuvargusių jau tėvų. Užtat džiaugiasi visi augintojai, kad tokis kūdikis tačiau galima išlaikyti gyvas, o paskui ima gražiai tarpti. Rods, didesnė tų kūdikių dalis užaugs našlaitėliai, kadangi paprastai nesuseka jų tėvų. Tačiau šitie kūdikėliai čia gyvena laimingiau, negu anie didžių varguolių šeimynų vaikai, kurie turi būti troškiuose, žemuose urvuose, aptekusiuose nešvarumu kiemuose arba siaurose, nesveikose Vilniaus gatvėse.


Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Didžiosios vaikų prieglaudos berniukų kurpių dirbtuvės (nuot. LTLI)


Šaltinis: Namas rastiniams kūdikiams Vilniuje. (1918, Kovo 27). Dabartis (38), p. 4. [žiūrėta 2018-01-29] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23820&seqNr=4