1918 m. kovo 28 d. | Gabrielė Petkevičaitė-Bitė | Dienoraštis: Arkliai irgi jau išrinkti

Vokiečiai tik šaukia: pieno! Kiaušinių! Kiaušinių! Pieno! Kas neduoda: tą baudžia. Iš ko piniginės bausmės jau išlupti nebegali, nes pinigų neturi, iš to  atima vištas, net karves, žinoma, be jokio atlyginimo.

Sunkiai slenka pavasaris. Žmonės visi susirūpinę. Vokiečiai tik šaukia: pieno! Kiaušinių! Kiaušinių! Pieno! Kas neduoda: tą baudžia. Iš ko piniginės bausmės jau išlupti nebegali, nes pinigų neturi, iš to  atima vištas, net karves, žinoma, be jokio atlyginimo. Vieniems seniūnams dabar pakenčiamas gyvenimas, jų vokiečiai dar kailio nelupa…pasigaili.

Šiaip mūsų ritmeistris beveik kas savaitę važinėja, pats eina į kūtes, traiško karvių spenius, tikrina, kiek kas karvių melžia. O tų karvių sumažėjo visur. Aš pati turėjau vokiečiams užeinant dar aštuonias, o dabar pasilikau ant trijų.

Arkliai irgi jau išrinkti, o žmonėms vis įsakoma:

-Važiuok medžių statyti į stotį! Važiuok šiaudų, šieno gabenti! Statyk javus į Panevėžį! Malkų kareiviams! Vežk tai šiokiu, tai tokiu reikalu kareivius tai šen, tai ten! Gabenk kareivių mantą!

Vienas ūkininkas kalbėjo man vakar:

-Jei pasiseks kam iš mūsų užbaigti tą vargą vargti, tas tikrai galės apie save sakyti: esu kankinys („mučelninkas“).

Buvo užjojęs kaži koks karininkas. Prašė parodyti karves. Išjodamas patarė man nusipirkti ožką:

– Galimas dalykas, kad gyventojams bus atiminėjamos iki paskutinės karvės.

O ožkų neimsite? – paklausiau.

-Veikiausiai (wahrscheinlich) ne.

Tat, mat, tokios tokelės pas mus.

Šaltinis: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Karo meto dienoraštis III tomas. Panevėžys, 2008 m., p. 269-270.