1918 m. kovo 3 d. | Taikos sutartis žodis į žodį

Vokietija, Austrija-Madjarija, Bulgarija ir Turkija iš vienos pusės ir Rusija iš kitos pusės užsireiškia, kad karas tarp jų yra užbaigtas. Jos yra pasiryžusios nuo dabar gyventi taikoje ir prietelystėje.

Po pasirašyta taikos sutarčia, kovo mėn. 3 dieną 1918 m., tarp Vokietijos, Austrijos-Madjarijos, Bulgarijos ir Turkijos iš vienos pusės, ir Rusijos iš kitos pusės, stovi visų viršuje minėtų dalyvavusių valdijų įgaliotinių parašai. Mes tepaduodame čionai tiktai Vokietijos bei Rusijos pasirašiusiuosius įgaliotinius. Vokietijos šie: valdijos sekretorius von Kühlmannas, ambasadorius von Rosenbergas, generalmajoras Hoffmannas ir kapitonas Homas; Rusijos šie: Sokolnikovas, Karašanas, Čičerinas ir Petrovskis. Įgaliotiniai suvažiavo Lietuvos Braston daryti taikos derybų ir, turėdami tinkamus įgaliojimus, susitaikė šitomis sąlygomis:

Skirsnis 1. Vokietija, Austrija-Madjarija, Bulgarija ir Turkija iš vienos pusės ir Rusija iš kitos pusės užsireiškia, kad karas tarp jų yra užbaigtas. Jos yra pasiryžusios nuo dabar gyventi taikoje ir prietelystėje.

Skirsnis 2. Susitaikiusieji nedarys jokių kurstymų, nė gundymų prieš kitos pusės valdžią, nė prieš valdijos arba kariuomenės įtaisymus. Ta priedermė, sulig Rusijos, paliečia ir vidurio valdijų užimtąsias šalis.

Skirsnis 3. Tos šalys, kurios eina į vakarus nuo nustatytos susitaikiusiųjų valdijų linijos ir pirma yra prigulėjusios Rusijai, nestovės daugiau po rusų valdijos viršenybe. Ta linija yra matoma iš prikergto prie sutarties žemėlapio. Paskutiniai tą liniją nustatys dar tam tikra vokiečių-rusų komisija. Minėtosioms šalims iš buvusiojo prigulėjimo prie Rusijos nelieka jokio įsaistymo sulig Rusijos. Rusija išsižada kišimosi į vidujus tų šalių reikalus. Vokietija ir Austrija-Madjarija tų šalių likimą ketina nulemti, susitarę su jų gyventojais.

Skirsnis. 4. Vokietija sutinka, įvykus visuotinei taikai, kada rusai bus visai nusiginklavę, atsitraukti iš rytų pusės; sulig skirsnio 3 sakinyje 1 minėtosios linijos, jei skirsnis 6 nenutars kitaip, Rusija pastatys visas savo jėgas, kad atsitraukus iš Anatolijos rytų ir tas šalis tauriai pagrąžins Turkijai. Iš Erdehano, Karso ir Batumo sričių rusų kariuomenė taipo jau turi tuojau išsikraustyti. Rusija nesikiš į naująjį teisinį valdijinį bei tautinį sutvarkymą tų sričių, ir palieka naujai susitvarkyti patiems tų sričių gyventojams, susiderinant su gretimomis valdijomis, ypač su Turkija.

Skirsnis 5. Rusija tuojau nuginkluos savo kariuomenę, podraugei ir sudarytąsias dabartinės vyriausybės kariuomenės dalis. Rusija savo garlaivius sutrauks Rusijos uostuosna ir juos tenai paliks ligi visuotinės taikos, arba ji juos tuojau nuginkluos. Su tų valdijų karlaiviais, kurios dar nebus paliovusios kariauti su vidurio valdijomis, rusai, jei tie karlaiviai yra jų valioje, pasielgs kaipo su savais karlaiviais. Draudžiamoji sritis Ledinuotajame vandenyne pasiliks ligi visuotinės taikos. Baltojoje jūroje, ir kaip tik rusų galybė siekia Juodojoje jūroje, tuojau bus pradėtas pašalinimas minų. Tose jūrose laivų plaukymas prekybos reikalais yra laisvas ir tuojau prasidės. Smulkesniems nuostatams sutarti – ypatingai surasti ir paskelbti nepavojingiems laivų keliams – bus daryta mišrių komisijų. Laivų bėgiojamieji ruoštai reikia visados išvalyti nuo plaukomųjų minų.

Skirsnis 6. Rusija pasižada tuojau susitaikyti su Ukrainos respublika, ir pripažinti taikos sutartį tarp Ukrainos ir vidurio valdijų. Rusijos kariuomenė ir raudonoji gvardija tuojau išeis iš Ukrainos. Rusija tuojau sustos agitavusi ir kursčiusi prieš Ukrainos vyriausybę ir viešąsias jos įstaigas.

Rusų kareiviai ir raudonoji gvardija taipo jau tuojau išeis iš Igaunijos [Estijos] ir Latvijos. Igaunijos rytų riba aplamai eina Narvos upe. Latvijos rytų riba eina Peipaus ežeru, paskui Pskovo ežero ligi to jo kampo, kuris eina išsikišęs į žiemos vakarus, paskui per Lubanšės ežerą Lievenhofo linkui, palei Dauguvą. Igauniją ir Latviją užims vokiečių policija, ir bus ten, kol tuose kraštuose nebus sudaryta sargyba iš pačių krašto gyventojų, ir kol nebus įvykinta valdijinė tvarka. Rusija tuojau paleis suimtuosius arba išvarytuosius Igaunijos ir Latvijos gyventojus, ir laiduoja, jog bus saugiai grąžinami visi išvarytieji gyventojai.

Rusijos kareiviai ir raudonoji gvardija tuojau išeis iš Suomijos ir iš Alando salų; taipo jau išplauks rusų karlaiviai iš Suomijos uostų. Kol, dėlei ledų, rusų karlaiviai negali pagrįžti rusų uostuosna, karlaiviuose bus mažos sargybos. Rusija sustabdys agitaciją ir kurstymą prieš viešas Suomijos įstaigas. Įsteigtos Alando salose tvirtovės reikia pašalinti kaip tiktai bus galima. Vokietija, Rusija, Suomija ir Švedija padarys ypatingą sutartį sulig to, kaip tos salos privalo likti be tvirtovių, ir sulig užkirtimo vandens kelių į tas salas minomis. Rusija sutinka, kad, Vokietijai norint, ton sutartin taptų kviečiamos ir kitos prie Baltųjų jūrų prieinančios valdijos.

Skirsnis 7. Susitaikiusiosios valdijos pripažinsta, jog Persija ir Afganistanas yra laisvi, nepriklausomi valdiji, ir pasižada paboti politikinę ir ūkinę tų kraštų nepriklausomybę ir tų valdijų sveikybę.

Skirsnis 8. Abi šali paleis namo paimtus nelaisvėn kareivius. Šitas klausimas taps sutvarkytas 12-ame skirsnyje paminėtomis atskiromis sutartimis.

Skirsnis 9. Sutartį darančiosios šalys abipusiai išsižada atlyginimo karo išlaidų, vadinas, karo išlaidų ir atlyginimo karo nuostolių, taigi tų nuostolių, kurių yra atsiradę jiems ir jų pavaldiniams karo srityje iš kariuomenės žygių drauge su visais priešų žemėje per rekvizicijas pasidariusiais nuostoliais.

Skirsnis 10. Diplomatiniai ir konsulariniai sąryšiai tarp darančiųjų sutartį šalių, prasideda tuojau po taikos sutarties patvirtinimo. Apie įsileidimą abiejų pusių konsulių bus dar skyrium sutarta.

Skirsnis 11. Sulig susisiekimo ūkio žvilgsniu tarp vidurio valdijų ir Rusijos sprendžia prieduose paduotieji nustatymai.

Skirsnis 12. Atstatymas viešų ir privatinių susisiekimo teisių, išsimainymas karo belaisvių, išgabentų šiaip žmonių, amnestija (dovanojmai), taip pat sulig paimtų priešų prekybos laivų bus padaryta su Rusija atskirų sutarčių, kurios yra dabartinės taikos sutarties dalys ir, kiek bus galima, pradės veikti drauge su šia sutarčia.

Skirsnis 13. Tai sutarčiai išaiškinti, susisiekimui tarp Vokietijos ir Rusijos atpatinka vokiškas ir rusiškas tekstas, susisiekimui tarp Bulgarijos ir Rusijos, bulgariškas ir rusiškas tekstas, susisiekimui tarp Turkijos ir Rusijos – turkiškas ir rusiškas tekstas.

Skirsnis 14. Dabartinė taikos sutartis taps patvirtinta. Patvirtinimo dokumentai privalo būti netrukus, kiek galima, apsimainyti Berlyne. Rusų valdžia prižada, jei viena ar kita vidurio valdijų tą patvirtinimą geidaus, apsimainyti į dvi savaiti. Taikos sutartis pradeda veikti nuo patvirtinimo dienos, jei priedas arba pridedamosios sutartys nepakreips kitaip.

Tą dokumentuodami įgaliotiniai patys pasirašė po ta sutarčia.

Originalas yra penkis kartus parašytas kovo mėn. 3 dieną 1918 metais.

Vokietijos Užsienio reikalų Valstybės sekretorius Richard von Kühlmann pasirašo 1918 m. kovo 3 d. sutartį. Brestas (Lietuvos Brasta), dab. Baltarusija. (Imperial War Museums, Q 45331) https://www.iwm.org.uk/collections/item/object/205193143

Pirmi trys Brest-Litovsk taikos sutarties puslapiai. Iš dešinės – vokiečių, bulgarų, otamanų-turkų ir rusų kalbomis. Wikipedia

Šaltinis: Taikos sutartis žodis į žodį. (1918, Kovo 7). Dabartis (29), p. 1. [žiūrėta 2018-01-26] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23818&seqNr=1