1918 m. kovo 31 d. | Sveiki sulaukę šv. Velykų!

Šių metų Velykos mums, lietuviams, turi būti itin didžios ir rimtos, nes drauge su jomis švenčiame ir mūsų tautos kėlimąsi iš numirusiųjų. Su Kristum šiemet keliasi Lietuva! Ilgą ir sunkią vargų sopulių žiemą išžiemojo Lietuva, kol ėmė brėkšti jai pavasaris – liuosybės ir nepriklausomybės gandu nešinas.

Kristaus iš numirusiųjų atsikėlimo dieną švenčiame pavasario laiku, kai visa prigimtis apmirusi šaltame žiemos prieglobstyje, pradėjusi saulei karščiau šildyti, atbunda naujam gyvenimui.

Pavasaris tai prigimties Velykos – josios kėlimasis iš numirusiųjų.

Pavasaris ir Velykos yra tai metas, kada gyvybė nuneikia mirti, gyvybė iš mirties vergijos išsiliuosuoja!

Krikščionys džiaugiasi sulaukę Velykų minėdami Kristaus pasakymą: <Aš esu iš numirusiųjų atsikėlimas ir gyvybė, kas tiki manimi, tas ir miręs gyvuos>; ir tam jų džiaugsmui pritaria visa prigimtis, sutraukusi mirties pančius, kuriais ją laikė apkaustę žiemos speigai ir šalčiai.

Šių metų Velykos mums, lietuviams, turi būti itin didžios ir rimtos, nes drauge su jomis švenčiame ir mūsų tautos kėlimąsi iš numirusiųjų. Su Kristum šiemet keliasi Lietuva! Ilgą ir sunkią vargų sopulių žiemą išžiemojo Lietuva, kol ėmė brėkšti jai pavasaris – liuosybės ir nepriklausomybės gandu nešinas. Su ta ilga, varginga, speiguota ir atkaklia žiema taip jau buvome apsikentę, kad retas kas mūsų belaukė šilto pavasario bei linksmų Velykų. Kiek mes privargome, vienas tik Dievas gali surokuoti!

Bet dabar šalin dejavimai. Kas atgyventa – jau nebesugrįš.

Įdėkime giliai širdin mūsų sopulį ir sopama širdimi džiaukimės į ateitį žvelgdami.

Saulelė riedėdama kasdien aukštyn juk teiks mums kaskart vis daugiau šviesos ir šilumos! Tik mokėkime tą šviesą ir šilimą mūsų gerovei kupina sauja imtis. Ja, kiek tik galima, gaivinkimės ir visus gaivinkime.

Jau visai neabejotinas laikas, kai reikės stot į savo tėvynės darbą – Lietuvos valstybės statymo ir stiprinimo darbą. To darbo turėsime imtis visi, kas tik pajėgia, nepaisydami luomų bei partijų, tautų bei tikėjimo skirtumų, viena betrokšdami, kad tas darbas būtų kuonaudingiausias visai Lietuvai, kad jos kultūros ir gerovės dirva mūsų rankomis aparta ir išdirbta gražiai sužaliuotų, puikiai pražystų ir duotų kuonaudingiausią derlių, kad ne tik mes patys, bet ir visa žmonija gerėtųsi mūsų darbo patvarumu bei sėkmingumu. Mūsų karta šiandien kad ir sunkiose sąlygose, gauna dėti lemiamos vertybės pagrindus mūsų visai ateičiai. Tad sveiki ir stiprūs dvasioje būkime mūsų pavasario sulaukę ir, Šventas Velykas švęsdami, didesnės atgimimo vilties kits kitam įkvėpkime.

Satyros laikraščio Tarka. 1918 m. kovo mėn.


Šaltinis: Sveiki sulaukę šv. Velykų! (1918, kovo 29). Lietuvos aidas 39 (87), p. 1. [žiūrėta 2018.03.10]. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/vbspi/content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_98932_1&mc=N