1918 m. kovo 5 d. | Faustas Kirša | 100 liaudies dainų

Daug yra Lietuvoje pašauktų ir nepašauktų žmonių, kurie kokiu nors būdu prisideda prei to, kad tik sulaikius jau beveik šiais laikais žūnantį liaudies turtą, būtent, lietuvių liaudies melodijas.

Tame darbe žymią vietą užima mūsų vargonininkai, užrašinėdami vienur kitur sodžiaus daineles. Vietomis jie dainų melodijų gana daug turi užrašę, bet tas jų darbas vistik yra tiktai medžiaga tautinei muzikai tverti. Jau visai kitaip atrodo dalykas, kada tan darban stoja pašaukti bei tikrieji mūsų kompozitoriai.

Iš visos eilės lietuvių kompozitorių, kurie iš liaudies dainų melodijų įkvėpimo pajėgų sėmė, žymiausi yra St. Šimkus ir kun. Brazis. Paskutiniu laiku jų veikalai pradėjo imti viršų mūsų scenoje ir gyvenime.

St. Šimkaus dainos tapo artimų artimiausios. Jo veikalais alsuoja visas Lietuvos jaunimas. Tatai tenka pripažinti, neatsižvelgiant į esamuosius Šimkaus priešininkus.

Visi Šimkaus veikalai yra gryna lyrika. Net jo <Lietuviais esame mes gymę> turi pusiau lyrikos gaivalo. Dėl tos priežasties Šimkaus daina savo galia ir žavėjimais apgaubė visą Lietuvą.

Nenorėčiau daryti istorinių išvadų, lyginimo, bet man rodosi, kad tik Šimkui taip galingai suskambinus tautos kankliais, mes visi lyg ir arčiau prisiartinome prie gyvos liaudies dainos.

Prasikišus St. Šimkui pirmyn, derindamas tautinius dainų akordus mūsų kompozitorių aikštėje pasirodė kun. prof. T. Brazis. Šis kompozitorius, ankščiau liejęs savo įkvėpimą dvasinio turinio veikaluosna, šiandien dideliu atsidavimu paskendo tautinėse melodijose.

Ir jau yra jo prirengta spaudon 100 sugarmonizuotų liaudies melodijų. Pastebėtina, jog jo veikalų dvasia griežtai skiriasi nuo Šimkaus dainų. Kaip keista! Du žmogu beveik tas pačias melodijas akorduosna spaudžia, o pasidaro dainos ir dainelės, giesmės ir giesmelės visai kitais atgarsiais – atspalviais pasipuošę.

Iš visako matyti, kad Šimkus, jeigu galima būtų literatūros žodžiu pavadinti, yra impresionistas, t. y. jausmų, gyvumo ir galios žmogus. Tuo tarpu T. Brazis yra grynas muzikos klasikos typas. Kun. Brazio kompozicijose, tiesa, gal yra žymi bažnytinės muzikos įtaka, bet, apskritai imant, jo dainų ūpas turi gilios ir turiningos lietuvio sielos. Beveik visoms kun. Brazio dainoms galima padėti kilniausią muzikos antrašas andantė. Dėlto visas jo dainų turinys, sakyčiau, yra daug artimesnis leituvių dvasiai. Kun. Brazio dainose yra žymus artimumas pamatinėms liaudies dainoms; kompozitorius stengiasi nenutolti nuo kiekvieno dainoje esamojo varianto. Gal tatai apsunkina dainos išpildymą, bet gyviau atsako jausmui tų dainų, kurias mūsų senų seneliai dainavo.

Paskutiniu laiku, nors karo aptrankytame sodžiuje, prof. T. Brazis betgi sugebėjo rasti daug naujų dainų melodijų. Visas jas, kaipo kompozitorius, sudėstė-sutvarkė ir dabar patiekia lietuvių visuomenei.

pirmas rinkinys (30 dainų) nesenai išspausdintas, antrasis (40 dainų) jau rengiamas spaudai ir trečias rinkinys (30 dainų) turės išeiti po pirmųjų dviejų.

Tųdainų daugiumas Vilnius ir jo apylinkių visuomenei jau yra žinomos, nes jos galima buvo girdėti lietuvių scenoje.

Tas dainų rinkinys, be abejonės, užkims svarbią spragą. Dainų tarpe yra nemažas skaičius iš Dzūkijos padangės. Tie rinkiniai mums, rasi, gal dar daugiau sukels noro pamylėti tautinę mūsų dainą.

F. Kirša.

Teodoras Brazys. LCVA.

Brazys T. Apie tautines lietuvių dainų gaidas (melodijas). 1920 m. Kaišiadorių muziejus.

Šaltinis: Kirša F. (1918, kovo 5). 100 kun. prof. T. Brazio dainų. Lietuvos aidas 27 (75), p. 4. [žiūrėta 2018.02.21]. Prieiga internete:

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66506_4