1918 m. kovo 5 d. | Wilhelm Kahmann | Iširusi prietelystė

Neseniai esame nurodę į Lenkiją ir išdėstę, jog ta žemė savo siekimais politikos lanką jau yra beveik per daug sulenkusi; vadinasi, kaipo lankas, per daug lenkiamas gali nulūžti <…> Besaikiu savo reikalavimu ne tiktai Lietuvos žemės, bet ir Austrijos, Vokietijos kraštų lenkai priėjo prie nelemtų jiems pasekmių politikoje. 

Politikoje reikia mokėti siekti to, kas yra pasiekiama. Politika privalo [turėti] didžio sumanumo. Ją, sakysime, labai pasunkina ir tautos minių užsikarščiavimas, kuris kartais sugaišina ir geriausio politiko tikslus. Todėl ypač tokioms tautoms, kurios aukštoje politikoje seniau nėra dalyvavusios ir daug prityrimų politikoje dar turėti negali, patartina elgtis politikoje dvigubai atsargiai, kad, eidamos tuo slidžiu taku, nepaslystų ir nesukluptų.

Neseniai esame nurodę į Lenkiją ir išdėstę, jog ta žemė savo siekimais politikos lanką jau yra beveik per daug sulenkusi; vadinasi, kaipo lankas, per daug lenkiamas gali nulūžti, taip lenkams iš per didžių jų užsiprašymų taipo jau gali atsirasti didžiausio pavojaus. Bet lenkai nesiduoda pamokinti, jie politikoje ir šiandien tebesielgia kaip maži vaikai. Jie tebesvajoja apie nebūtus daiktus ir mano, [jog] visam pasauliui privalo rūpėti tiktai, kad kuo greičiau įvykinus tuos jų siekimus. Bet, kad kiti jiems čia nenori padėti, tai jie baisiai pyksta ir visai nedorai ant jų užsipuola. Kitoje vietoje šitame laikraštyje pranešame, ką yra pasakęs vienas lenkų atstovas Vokietijos seime, būtent, jo nuomone: „Politikoje parodyti dėkingumo esą nereikalinga“. Betgi doros įstatymai politikos gyvenime pataria vaduotis dėkingumu, taipo pat, kaipo sakysime, kūdikis, užaugęs, privalo būti dėkingas savo gimdytojams ir auklėtojams; juk vaikui nepadoru sakyti tėvams: „Jūs esate išpildę savo priedermę sulig manęs ir gana; bet padėkos už tatai aš jums kaltas anaiptol nesu“. Lenkija, kaipo ir kitos pakraščio tautos, tiktai per vidurio valdijas tėra atgavusi poitikinę savastovybę.

Ir politikos nuodėmės nepraeina be bausmės. Besaikiu savo reikalavimu ne tiktai Lietuvos žemės, bet ir Austrijos, Vokietijos kraštų lenkai priėjo prie nelemtų jiems pasekmių politikoje. Pasak laikraščio „Berliner Tageblatt“, dėl tokių lenkų reikalavimų nutrūkęs lenkų taikius su Vokietijos seimo centrumo partija. Ta vokiečių partija eina už saikią politikos programą; ji laikosi viduryje tarp konservatyvių ir laisvųjų demokratų. Centro partija susideda iš Vokietijos katalikų ir užstoja katalikų reikalus. Todėl ji visados buvo prielanki lenkų geidavimams ir rėmė juos labiau, negu kitos vokiečių partijos. Jei tas laikraštis rašo tiesą, kad tai Vokietijos seimo centrumo frakcija nenori užstoti neteisingų lenkų geidavimų, tai tas daiktas labai svarbus lenkų atstovams seime, nes lenkų atstovus jau kiek kartų yra išrinkę, tiktai padedant centrumui. Ta aplinkenybė turės didžios įtakos ir į visą lenkų politiką, nes centrumas tai didžiausia seimo partija, ir ji kone visados sprendžia seimo nutarimus.

Šito atsitikimo nereiktų praleisti nepastebėjus ir Lietuvoje. Paskutiniame Dabarties numeryje jau esame nurodę į tai, jog Vokietijos demokratija dabar į Lietuvos klausimą pradeda žiūrėti daug šalčiau, kadangi jisai daro vis daugiau keblumų, o iš lietuvių pusės maža kas tėra daroma tiems keblumams pašalinti arba bent jiems aplenkti. Lietuviai neprivalytų pražaisti bent centrumo prielankumo. Nereikėtų duotis suvilioti pavienių žmonių, pav. atstovo Erzbergerio pasistengimams patarnauti Lietuvos reikalams, nes tatai neprivalo būti visos partijos nuomonės išraiška. Erzbergeris atstovauja ne visai katalikų partijai, o be to jisai turi ir daug priešų.

Tiesa, Lietuvoje yra daugel politikų, kuriems šito perspėjimo nereikia. Dargi Lenkijoje yra išmintingų žmonių. Šiomis dienomis lenkų laikraštyje „Narod i Panstwo“ štai ką rašė lenkų politikas Grucevskis:

„Rytuose karas, šiaip ar taip, einąs galop. Tatai, kaip turėsią susitvarkyti dalykai rytuose, nuspręsiančios vidurio valdijos, kurios dėlei Lenkijos be abejo nesidarysiančios sunkenybių. Todėl lenkai savo politikos pagrindan turį padėti tą neišvengiamybę, jog atpatinkamoji vieta išrišti Lenkijos klausimams esančios ir liksiančios vidurio valdijos. Norint išgelbėti tai, kas dar galima, tereikią eiti tiktai vienu keliu, būtent, susiderinant su vidurio valdijomis“.

Bet tokiuose klausimuose, kaip jau sakėme, sprendžia ne pavieniai asmenys, o minios noras. Taigi miniai teesie perspėjimas Lenkijos pavyzdys, ir tegul ją paragina viršuje minėti vadovų žodžiai, kad ji pradėtų tikrąjį darbą, jei nori, kad pagalios visas jos reikalas taptų aiškus ir tikras.

Matthias Erzberger – Lietuvai palankus Vokietijos politikas, daug prisidėjęs prie Lietuvos klausimo kėlimo tarptautinėje arenoje. Berlynas, Vokietija, 1919 m. (Bundesarchiv, Bild: 9139) http://www.geschichte-lernen.net/wp-content/uploads/2016/09/Matthias-Erzberger.jpg

Šaltinis: Kahmann, W (1918, Kovo 5). Iširusi prietelystė. Dabartis (28), p. 1-2. [žiūrėta 2018-01-25] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23819&seqNr=1
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23819&seqNr=2