1918 m. kovo 7 d. | Ko letgaliams reikėjo Sibire?

Pasak vietinių žmonių nupasakojimo, ypačiai plačiau ėjo emigracija 1900, 1902 ir 1903 m., ir tuo būdu Sibire atsidūrė 3-4% Letgalijos letgalių. Jos priežastis – žemės trukūmas.

Apėmus dabar Vokiečių kariuomenei Dinaburgą ir vietas toliau į šiaurę bei rytus, pravers keletas žinių pateikti apie mažą tautelę – letgalius. Tai yra viena mūsų ir latvių genčių, savo kalba artimesnė latviams, bet tikyba ir pobūdžiu, rasi, daugiau lietuviams.

Letgaliai gyvena trijuose Vidbodės (Vitebsko gub.) apskričiuose: Liudzės (Liucino), Rezeknės (Riežicos) ir Daugpilies (Dvinsko). Sulyg 1897 metų surašinėjimu, latvių sykiu su letgaliais, kurių tuo laiku neskiria nuo latvių, gyveno Letgaliuose 253,741. Metinio Vidbodės g. gyventojų priaugimas arti 1,4%, tad 1918 m. latvių su letgaliais būtų 325,000. Jei iš šio skaičiau atskirti 40,000 latvių, tad letgalių beliktų 285000.

Žinoma, 1897 m. surašymą anais persekiojimo laikais nepavadinsime teisingu, nes jis ne be tendencijos buvo daromas. Vis dėlto letgalių skaičius tikrai dabar ne  bus didesnis per 300,000, nes pradedant 1889 metais nemaži jų būriai emgiravo Sibiran. Pasak vietinių žmonių nupasakojimo, ypačiai plačiau ėjo emigracija 1900, 1902 ir 1903 m., ir tuo būdu Sibire atsidūrė 3-4% Letgalijos letgalių. Jos priežastis – žemės trukūmas. Tad letgalių kolonistų daugumas Sibire, kur jų kokį 12,000, nes Tomsko g. daugiau negu 2,000, Minusinsko aps. 4.000, o užvis daugiau Jenisiejaus gub. Esame kiek letgalių ir Pskovo bei Kuršo g., o taip pat Rusijos miestuose. Iš viso jų skaičius sieks 350,000.

Aiškus dalykas, jog prie letgalių negalima priskaityti latvių katalikų, bet jų negi daug, nes iš viso Kurše skaitoma arti 10 parapijų, kurių tarpe Palangos, Subato, gal ir dar kokia yra lietuviškos.

Letgalijoj letgalių vos tik pusė visų gyventojų. Svetimtaučių, t. y. neletgalių, užvis daugiau rusų (rusų, ukrainiečių ir gudų), nes kuo ne 1/3 visų gyventojų. Daugumas rusų yra sentikiai, kurie dar rusų cerkvės skilimo metu čionai persikėlė. Žinoma, yra kiek  ir vėlybesnių rusų kolonistų. Lenkai yra dvarininkai, išdalies miestelėnai. Žydai, kaip ir visur, suėmė visą prekybą savo rankosna; gi vartotojų draugijų gal ir atsiras kokia pora dešimčių visoj Letgalijoj.

Letgaliai yra žemdirbiai: sulyg 1897 m. surašymu, viename kv. varste esama gyventojų:Liudzės apskr. 27,86, Rezeknės 38,09, Daugpilies 61.40, o visoj Letgalijoj 41,65.

Inteligentija, kurios visai nedaug (gal koks pusšimtis veikėjų), vieni gyvena Petrapily, dalis kariuomenėj, o kiti Rezeknėj ir kitur Letgalijoj. Studentų esama ne daugiau kaip 30; daugumas juristai. Todėl ir letgalių švietimas neperaukštai stovi. Čionai labai daug prisidėjo tamsumo palaikymui spaudos uždraudimas (1864-1904) ir materijalinis ūkininkų skurdas. 1897 m. surašinėjimas parodė tokį mokančių  skaityti ir rašyti nuošimtį: Liudzės ap. 39,6, Rezeknės 35,8, Daugpilies 40,3 ir visoj Letgalijoj 38,9. Neužmirškime, jog šin skaičiun įeina ir žydai, veik visi mokantieji skaityti ir rašyti, rusai, kurių daugiau, kaip letgalių lankėsi pradedamosiose ir cerkvinėse mokyklose. Pradedamųjų mokyklų skaičius ypačiai padaugėjo nuo 1908 m. ir dabar Letgalijoj siekia 300. Taigi, jei letgalių tarpe dabar yra 60% mokančių rašyti ir skaityti, tai jau  bus labai gerai; taip bent vietiniai inteligentai ir skaičiai nurodo. Kadangi tik nuo 1915 m. letgaliams leista užimti Letgalių pradedamosiose mokyklose vietos, tad daugumas mokytojų rusai; esama kiek ir latvių. Jei suletgalinimu pradedamųjų mokyklų rimtai rūpinimąsi (Rezeknėj) buvo įsteigti letgalių kalbos 6 savaičių kursai, tai apie suletgalinimą vidurinių mokyklų kol kas kalbos nėra. Jose vos tik dabar įvedamos letgalių kalbos pamokos.

Letgalijoj yra 60 parapijų ir apie 80-90 kunigų, kurių daugiau negu pusė lietuviai.

Laikraščių letgaliai turi vos 2, kuriuodu kas savaitė eina: <Drywa> – katalikų pakraipos Rezeknėj ir <Liaužū Bolss> – socialistų Petrapily. Tuodu laikraščiu atstovauja žymesnėm dviem letgalių srovėm, kurių viena susispietusi prie Lietgalių Žemietybės Tarybos Rezeknėje, nori su latviais vienytis, kita gi susispietusi prie Lietgalių Tautos Komiteto Petrapilyje nori įkurti Rusijos federaijoje savarankišką Letgalijos autonominę vienatą. Kova šių dviejų srovių buvo gana smarki, bet paskutiniu laiku kiek aptilo. Norintieji visai nuo latvių atsiskirti tvirtina, jog letgaliai ir kalba, ir tikyba, ir papročiais, ir visa kultūra skiriasi nuo latvių. Tad įgiję autonomiją, jie per kurį laiką ekonominiai ir kultūriniai sustiprės ir jau tuomet su latviais vienysis. Dėl to kovoja < Liaužu Bolss>, jų žymiausias veikėjas inžinierius Fr. Kempis ir daugelis vietos veikėjų. Letgalių liaudis žymioje daugumoje šią srovę palaiko. Priešinga srovė tvirtina, jog letgaliams būtinai reikia vienytis su latviais, nes juk kur kas lengviau savu broliu laltvių viršenybė kęsti, negu vilkti sunkusis rusų ir žydų jungas. Kai kurie letgalių veikėjai naudojasi letgalių prie latvių neapykanta letgaliai katalikai su panieka vadina latvius protestantus <čiulkėmis>, nors letgalių ir latvių kalbos ar tik tarp savęs neartimesnės, kaip aukštaičių ir žemaičių.

X.


Šaltinis: Letgaliai (1918, kovo 7). Lietuvos aidas 29 (77), p. 1-2. [žiūrėta 2018.02.22]. Prieiga internete:

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66505_1

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66505_2