1918 m. kovo 7 d. | Wilhelm Kahmann | Taika su Rusija – išvadavimo taika

Mes šitą taiką praminėme išvadavimo taika. Ji lietuviams, lenkams, latviams, igauniams [estams], ukrainiečiams ir suomiams suteikė išvadavimą nuo Rusijos.

Taika su Rusija yra pasirašyta kovo mėn 3 d. ir į 14 dienų dalyvaujančių joje valdijų taps patvirtinta, ir tuomet bus tikrai teisėta. Ta sutartis be abejo liks patvirtinta, nors rusų atstovai ir paskutiniame posėdyje sakėsi esą pasirašę varu verčiami. Jie buvo tiek varu verčiami, kad jų kariuomenės stovis neleido Rusijai ilgiau kovoti. Ilgoms deryboms, po senųjų aptarimų, nebuvo laiko. Rusų atstovybė to nė nereikalavo, todėl rusų įtarimas yra iškilęs iš reikalo ir paskutinėje valandoje dar protestuoti. Kaipo galutinė rytų taikos dalies dar trūksta žiemiuose [šiaurėje] Suomijos ir pietuose Rumunijos. Bet yra vilties, kad ir čia netrukus įvyks sutarimas ir rytų klausimas bus pilnai sutvarkytas.

Taikos sutartyje tarp vidurio valdijų ir Didžiarusijos, kurios sąlygas mes šiandien paduodame, nėra jokių naujų, netikėtų smulkmenų, kurios dar nebūtų žinomos iš vasario mėn. 26 dienos pranešto ultimatumo. Pasižadėjimas abiejų tautų grupių nuo dabar gyventi taikoje ir prietelystėje, ką Trockis nežinia dėl ko Brastoje buvo atstūmęs, pasirašytoje sutartyje iš tikro atveria visą eilę naujų sąlygų. Tai ne tuščia diplomatų kalba, bent vidurio valdijoms. Jos nori iš tikro ramaus sutarimo. Šiaip iš sutarties sąlygų galima matyti, kad vidurio valdijos yra laimėjusios, o Rusija pralošusi. Didžiarusija pasiliks, kaip ir pirma senosiose maskviečių ribose, apsupta naujai iškilusių valdijų. Viršaus per 50 milijonų žmonių ji turi paleisti iš savo jungo ir atsisakyti nuo žemės ploto, kuris yra dukart tokio didumo, kaip Vokietija. Visų–slavų mintis, kuria sątarvė [santarvė] prieš karą naudojosi kaipo įrankiu užviešpatauti pasauliui, šiandien yra suminta.

Sutarties sąlygų išgavos, šalia kitų Europos tautų, bus naudingos ir pačiai Rusijai. Rusija jomis nėra taip labai užgauta, jos nėra pažeidusios jos galybės diego. Neutralis laikraštis „Berner Tageblatt“ sako, kad kitas priešas, savo kariuomenės galybe nugalėjęs Rusiją, būtų jai pastatęs visai kitokias sąlygas. Atskyrus pakraštutines tautas, Rusijai lieka daug jėgos vidujui savo atnaujinimui, tą jėgą iki šiol ji vartodavo apglėbti savo kitataučiams. Didžiarusiai atsiskyrus didesnei daliai kitataučių, savo mažumoje, netrikdinami, galės geriaus pildyti savo pačių žemės uždavimus. Sulaužymas visaslavių idėjos reiškia pasaulio istorijos įvykį ir Europos gerovę, kurią tegali perviršinti tiktai sudaužymas anglų imperializmo.

Kas ant savo paties kūno yra pajutęs panslavizmo apsireiškimus, kaipo, sakysime lietuviai – tokie žino tinkamai apvertinti šito dalyko reikšmę. Sykiu su panslavizmo mintimi, skaudų smūgį apturėjo irgi bolševizmas, nuo kurio gretimoms šalims jau dabar nebegręsia kaip ir jokio pavojaus. Gal vidurinė suirutė Rusijoje kokį laiką patvers dar ilgiau ir gaišins prekybą ir susisiekimą. Vienok santaikos sąlygos anaiptol rusams nepasunkina susitaikinti tarpusavyje, po įvykusios su užsieniu taikos, taikintis tapo jau ir pačių žemėje.

Buvo reikalaujama padaryti demokratiška taika. Įvykusioji tai ir yra demokratiška. Didžiarusių mažuma daugiau nebevaržys kitataučių daugumos. Vidurio valdijų kariuomenės įvykino demokratinę mintį geriau, negu puikiausiais žodžiais tatai būtų buvę atlikti galima. Pakraščio tautos vėl gali savitai laisvai krutėti. Atsivėrus riboms, galės įtapti naujas ūkio susisiekimas su reikalinguoju išmainymu prekių, žaliosios medžiagos ir fabrikų gaminių.

Rusijoje dabar pavojingas padėjimas, kuris gali tapti dar pavojingesnis per Japonijos įsikišimą iš rytų pusės; paribio valdijos vyriausia turės turėti reikalų su vidurio valdijomis, nes tenai darbas bei prekyba nė karo metu nėra sustoję. Prityrimai, kurių paribio valdijos įgis susinešime su vidurio valdijomis, turės geros įtakos ir į politikinį taikių. Geras ir tvirtas ūkio taikius su Vokietija garantuoja ir tvirtą politikinį paribio valdijų patarpimą. Toliau ir pati Rusija įgaus noro dalyvauti tame susinešime. Reikalų vienodumas tada suartins tuos, kurie šiandien dar kitas kitam yra priešai. Taipo galima tikėtis, kad šita taika bus sutartinė taika, kuri visoms joje dalyvaujančioms tautoms vienu saiku suteiks gero bei sutikimo ir politikos žvilgsniu.

Mes šitą taiką praminėme išvadavimo taika. Ji lietuviams, lenkams, latviams, igauniams [estams], ukrainiečiams ir suomiams suteikė išvadavimą nuo Rusijos. Taipo jau ji Europą išvadavo nuo slavų bei bolševikų pavojaus ir pagalios vidurio valdijas nuo apsupimo per santarvę. Bet čia negana pašalinus tiktai kliūtis, ir palikus nevaržomą laisvę. Pasaulio įvykiai eina nesustodami. Jie turi susijungti ir susijungus su kitais gaivalais ir įgiję naują pavidalą, vykins naujas idėjas, kurios bus laimingesnės už senąsias. Čia taika Lietuvai deda gerą pamatą. Jei per tą taiką įvykusioje laisvė bus gerai išnaudojama ir įvyks naujas Lietuvos susijungimas, tada šitos taikos pasekmės galės vesti ir gerų vaisių. Kovo mėnesio 3 dieną 1918 m. Lietuvai pasiliks visados laimės diena.

Šaltinis: Kahmann, W (1918, Kovo 7). Taika su Rusija – išvadavimo taika. Dabartis (29), p. 1-2. [žiūrėta 2018-01-26] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23818&seqNr=1
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23818&seqNr=2