1918 m. liepos 16 d. | Įvairios žinios: Pociūnėliai

Niekur tiek plėšimų, vagysčių, užmušimų kitur negirdėti, kaip apie Paciūnėlius, o kortų lošimas iš pinigų ir „kelminės“ maukimas su visomis baisiomis pasekmėmis, rodos, įėjo jiems į kūną ir kraują

Paciūnėliai (Kėdainių apskr.). Lenkų darbai apie Paciūnėlius turėjo šiek tiek vaisių. Dvarininkai kiek galėdami bruko prieš karą prieš karą savo „Jutrzenkas“ ir visur palaikė „lenkų“ tikėjimą. Keletas sodžių liko dar neaplenkinti, bet ir jų tarpe yra prisigėrusių lenkiško raugo. Lenkai dvarininkai varė savo darbą išsijuosę, niekeno netrukdomi, daugiausia tarp savo samdininkų ir aplenkėjusių kaimiečių. Bernai lietuviai, patarnavę dvaruose, vedę sulenkintas tarnaites, tokiais virto „lenkais“, kad jų draugai, pasilikę sodžiuose, stebisi nebepažindami jų.

Dabar paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, dvarininkai ir jų pasekėjai iš kailio nerdamasi leidžia visokias paskalas, baugindami tamsius žmonelius visokiais būdais, norėdami sutrukdyti žmonių susipratimą. Bet kai kurie lietuviai inteligentai viešai žmonėms paskelbė, kad tai tik lenkų prasimanymai, kurių nereikia paisyti.

„Baisu valanda“ atėjo, šaukia lenkininkai:„mūsų darbas eina galop, bažnyčiose visur lietuviškai išduko tie kunigai!“. Aimanuoja vargšai, kad niekas čia jų nepalaiko. Šnekasi, šnabždasi, galvoja, kaip čia padarius; kabina baltus erelius ant krūtinių, mažoms mergaitėms, dvaruose aplenkintoms, dabina kepures baltais ordinais suaugusiems vaikinams, ir galop svajoja, kad sugrįš rusas, ir vėl viršus būsiąs dvarininkų… Vėlialiau jie pasižiūrėtų į savo darbo vaisius.

Niekur tiek plėšimų, vagysčių, užmušimų kitur negirdėti, kaip apie Paciūnėlius, o kortų lošimas iš pinigų ir „kelminės“ maukimas su visomis baisiomis pasekmėmis, rodos, įėjo jiems į kūną ir kraują. Apie mokyklas tai ką besakyti: Paciūnėliuose yra mokykla, bet lanko ją tiktai arti 20 vaikų. Tiktai mokykla Devinduoniuose gerai gyvuoja, kurą ir vasarą lanko vaikai. Tasai sodžius šiek tiek jau susipratęs, jaunimas supranta, kas tai yra draugijos, švetimas, pradeda spiestis į kuopas, rengias net viešai pasirodyti surengdami lietuvišką vakarėlį. Devinduoniuose daug darbuojas mokytojas lietuvis suvalkietis ir darbo vaisiai pradeda jau spurgus leisti. Ar nesužadins tos jaunuomenės paveiktos ir kitų sodžių jaunimo ir ar nepradės šviesti saulelė ant tamsaus Paciūnėlio dangaus.

Bažnyčioje viskas lietuviškai. Nors lenkininkai rodo savo nepasitenkinimą išeidami iš bažnyčios per lietuviškus pamokslus, duris trankydami, bet subarti už nemokėjimą pasielgti kaip pridera, truputį, berods, apsiramino. Užvis nepatiko jiems naujo klebono pirmas pamokslas, kad pasakė bažnyčioje ir visur žiūrėsiąs į parapijonis kaip į katalikus, ir kad nėra skirtumo jau tarp dvarininko ir samdininko, tarp turtingo ir pavargėlio, tarp mokyto ir bemokslio.

Šaltinis: Įvairios žinios (1918, Liepos 16 ). Lietuvos aidas 79 (127), p. 3. [žiūrėta 2018-06-28] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66546&seqNr=3