1918 m. liepos 17 d. | Lietuvių muzika

Šitas lietuvių muzikos žinovas manosi esąs taipo susekęs, kad lietuvių liaudies dainų melodijų pradžia yra paimta iš indų muzikos.

Pastaruoju laiku vis labiau ir labiau ėmė tyrinėti lietuvių liaudies dainas, ypač jų turinį. Gaidomis iki šiol nelabai kas tesiinteresavo. Dabar vienas žymus lietuvių muzikos žinovas profesorius Teodoras Brazys, pirma Vilniaus katedros choro vadas, įniko tyrinėti lietuviškų dainų muziką. To tyrinėjimo išdaviniai dabar tapo prieinami ir vokiečiams. (Prof. Brazys išleido knygą vokiečių kalba „Die Singweisen der litauischen Volkslieder“. Leidėjas: J. Schrader Stuttgart. Šita knyga yra gaunama pas M. Šlapelienę Vilniuje).
Prof. Brazio darbas labai įdomus, nes jis yra susekęs ypatingų daiktų. Jis, sakysime, prirodinėja, kad lietuviškų dainų gaidos remiasi ant dvibalsinės graikų gaidų sistemos ir kad senosios lietuvių liaudies dainų gaidos netinka prie dabartinių gaidų dur ir moll. Brazys savo tikrinimus patvirtina pustoniais seniausiose gaidose. Paskiau jis savo tyrinėjimus remia tuo, kad jis esąs susekęs, kad daug esą lietuviškų gaidų užbaigimų, labai panašių į gregorianiškas bei graikų gaidas. Tokia pat esanti užbaiga Homero himne į Demeterį, taip [pat] lietuvių dainose, kurias dar šiandien tebedainuoja Trakų apskrityje ir į žiemos [šiaurės] vakarus nuo Vilniaus. Šitos gaidos tuo ypatingos, kad užbaigiamasis jų tonas yra tokis pat, kaip ir pradedamasis. Dainų gaidos, taip sakant, yra begalinės.

Verta pažymėti, kad lietuvių liaudies dainų gaidos pradžioje tebuvo vienbalsės. Pritariamosios gaidos yra atsiradusios paskiau. Čia vėl matome panašumo į graikų muziką. Nes dainose graikai tepažino tiktai vieną balsą. Daugbalsį giedojimą yra išdirbusi krikščionių muzika. Graikai težinojo tiktai pritarimą dainoms tam tikrais instrumentais. Taipo jau ir lietuviai: kiek iš 17 bei 18 metašimčio raštų yra susekta, kad lietuviai dainoms pritardavo kanklėmis. Pradėjus ir Lietuvoje dainuoti sykiu keliais balsais, tikrąjį lietuvišką dainų pobūdį visaip kraipė, per ką jis vietomis visai išdilo. Pasak prof. Brazio, dėstymas gaidų daugbalsiui dainavimui, kurio negalima jungti su lietuvių nė graikų dainomis, esąs kitas, ne iš lietuvių tautos dailės. Tatai esą atsiradę per įtaką lietuviškosios kunigijos, ir pradžios tegalima esą ieškoti tiktai pirmoje 19 metašimčio pusėje.

Paskui prof. Brazys tyrinėja dainų ritmą ir išveda, kad ne tiktai dvidaliai bei keturdaliai taktai kaitaliojasi su tridaliais, bet kad kartais tarp keturių ketvirtadalių takto įsimaišąs taktas ir penkiais ketvirtadaliais. Susekė ir tą iki šiol negirdėtą daiktą, kad daina prasideda dviejų ketvirtadalių taktu, o baigiasi penkių aštuntadalių taktu. Šitame sykyje tie taktai esą ne tyčia taip sumainyti, o kaip jau esąs susekęs Rheza, lietuvių liaudies dainos ir ritmo žvilgsniu prisilaiko metrinės graikų sistemos. Prof. Brazys, susekęs lietuvių dainų tonų bei ritmo panašumą į graikų, klausimo, kaip šitas panašumas galimas, negvildena. Pagalios jis sulygina senųjų indų muziką iš Atharo-Vedos su viena lietuvių dainos gaida, kuri dar šiandien dainuojama Vilniaus apylinkėje. Čia taipo jau susekė didį gaidų panašumą. Šitas lietuvių muzikos žinovas manosi esąs taipo susekęs, kad lietuvių liaudies dainų melodijų pradžia yra paimta iš indų muzikos. Tatai visai teisingai galima manyti, atsižvelgiant į tai, jog lietuviai yra indogermanų kilties ir kad lietuvių kalba dideliai panaši į sanskritą. Išaiškinti istorinį lietuvių taikių su graikais reikia palikti istorijos tyrinėtojams. Tačiau, pasak prof. Brazio prirodymų, rodosi, yra tikras ir tas spėjimas, kad lietuviai savo muzikos pamatą turi iš senosios savo tėvynės ir tiktai paskiau jie tepradėjo eiti savotiškos muzikos keliais. Be abejo, muzikos žinija į šituos klausimus turės dar kritikos akimi pažvelgti. Prof. Teodoro Brazio nuopelnas yra tame, kad jis taipo atlieka pirmutinį išrišimą ir skatina tyrinėti toliau.

Teodoras Brazys, Lietuvos muzikos informacijos centras. (nuot. http://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/brazys/)

Šaltinis: Lietuvių muzika. (1918, Liepos 17). Dabartis (86), p. 3. [žiūrėta 2018-06-22] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23869&seqNr=3