1918 m. liepos 22 d. | Caras būk tačiau nužudytas?

Laikraštis „Vjedd Nota“ apie caro nužudymą štai ką praneša: „Sukilusiai tautai norint, žiaurusis caras numirė laimingai Jekaterinburge. Lai gyvuoja raudonasis teroras!“

Iš Maskvos praneša, kad numestąjį Rusijos carą 16 šio mėn. dieną nušovę Jekaterinburge. Nužudymo priežastis buvusi artinimasis čekų-slovakų gaujų, kurioms raudonoji Uralo vyriausybė caro nenorėjusi palikti gyvo. (To gando apie caro nužudymą dar negalima palaikyti tikru daiktu, tačiau gali būti visaip, nes tokių gandų buvo pasklidę jau keletą kartų).

Laikraštis „Vjedd Nota“ apie caro nužudymą štai ką praneša:

„Sukilusiai tautai norint, žiaurusis caras numirė laimingai Jekaterinburge. Lai gyvuoja raudonasis teroras!“

Liepos mėnesio 19 dieną išleistas įsakymas skelbia, kad visa buvusiojo caro, taipo jau ir carienių Aleksandros ir Marijos ir visos caro šeimos nuosavybė yra tapusi Rusijos respublikos nuosavybe. Konfiskuoti esą ir caro šeimos narių pinigai Rusijos ir užsienio bankuose.

Kada pereitą mėnesį buvo pasklidusis gandas apie caro nužudymą, iš Maskvos paskelbė, jog tai esą netiesa. Dabar tatai vadina dar seniai sumanytu vyriausybės darbu. Šituo revoliucijos darbu pasipiktins visas civilizuotas pasaulis. Tatai yra raudonosios vyriausybės silpnumo ženklas. Visą valdžią laikantieji savo rankose asmenys Maskvoje gal ir atstums nuo savęs atsakomybę už tai, bet ji vis puola ant jų. Nes jų rankose buvo galė tikru laiku pasirūpinti caro ir jo šeimos gyvybės apsaugojimu.

Caras Mikalojus turėjo 50 metų amžiaus. Rusijos sostan jis buvo užengęs lapkr. 1 dieną 1894 metais. Jo atsisakymas, kuris buvo veikiau priverstas pasitraukimas, įvyko kovo mėnesio 14 dieną, 1917 metais. Pirmuosius revoliucijos mėnesius caras su savo šeima praleido Carskoje Seloje. Paskui bolševikai jį išgabeno Tobolskan (Sibire).

Apie jo buvimą tenai labai maža teturime žinių. Buvo rašyta, kad pas jį ateiną daug sodiečių.

Jo dukteriai Tatjanai pasisekę pabėgti. Kiek buvo galima užmatyti, revoliucijai pradėjus irti ir imant kilti čekams-slovakams, tenai jam bebuvo nebepakankamai saugi vieta. Todėl jį iš Tobolsko perkėlė į Jekaterinburgą, o iš ten per Permę ir Vologdą ketino gabenti Maskvon, idant tenai pastačius jį prieš revoliucijos teismą. Toje kelionėje, kuri dėl čekų-slovakų sukilimo daug kartų persitraukta, carą ir nužudė.

Apie carienę nėra tikrų žinių. Ji labai sirgusi dirgsnių liga. Daug kartų buvo rašyta ir apie nužudymą caraičio.

Rusijos caras Nikolajus II su šeima. 1913-1914 m. (www.wikipedia.org)

Šaltinis: Caras būk tačiau nužudytas? (1918, Liepos 23). Dabartis (91), p. 2. [žiūrėta 2018-06-25] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23875&seqNr=2