1918 m. liepos 26 d. | Baldų vagys

Gana dažnai dabar sugrįžę bėgliai savo namus randa tuščius, visi baldai yra kasžin kur dingę. Iš kaimynų tada paprastai girdi pranešimą: „baldus išnešė vokiečiai“.

Gana dažnai dabar sugrįžę bėgliai savo namus randa tuščius, visi baldai yra kasžin kur dingę. Iš kaimynų tada paprastai girdi pranešimą: „baldus išnešė vokiečiai“. Kadangi tokios kalbos buvo labai praplitusios, tai Gardine viename tokiame name, kuriame buvo ištuštintas gyvenimas, policija iškrėtė kitus gyvenimus. Išgava to krėtimo buvo lygiai tokia, kokios buvo galima tikėtis. Visi baldai, kurie, anot kalbų, buvo išnešti vokiečių, atrasti kitų to namo gyventojų kambariuose. Kartais baldai dar ir kitu keliu yra išėję iš gyvenimų. Vienas džiakonas [diakonas] buvo išvažiavęs iš Gardino, bet savo namuose jisai paliko sargą. Šitasai sargas buvo pardavęs visus baldus ir pinigus sau pasilaikęs. Tiktai iš netyčių šitas dalykas išėjo aikštėn.

Marijos Gorskytės-Volmerienės miegamasis Vėžaičių dvare. Piešinio fotoreprodukcija. XX a. pr. (nuot. https://www.europeana.eu/portal/lt/record/2024906/photography_ProvidedCHO__emai_i__vyskupyst_s_muziejus_LIMIS_200000001069265.html)

Šaltinis: Baldų vagys. (1918, Liepos 30). Dabartis (97), p. 3. [žiūrėta 2018-06-29] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23881&seqNr=3