1918 m. liepos 30 d. | Pasikėsinimas ant vokiečių karvedžio gyvybės

Generolui feldmaršalui von Eichornui ir jo adjutantui kapitonui von Dressleriui antrą valandą popiet važiuojant iš kasinos namo, visai arti namų iš vieno pravažiuojančio vežimo metė bombą. Abu liko skaudžiai sužeisti.

Generolui feldmaršalui von Eichornui ir jo adjutantui kapitonui von Dressleriui antrą valandą popiet važiuojant iš kasinos namo, visai arti namų iš vieno pravažiuojančio vežimo metė bombą. Abu liko skaudžiai sužeisti. Bombos metiką ir vežėją suėmė. Kiek ligi šiol sužinota, tatai esąs Maskvos socialių [socialistų] revoliucionierių partijos darbas; ta partija, kaip jau žinome, eina išvien su santarvės valdijomis.

Feldmaršalas von Einchornas mirė 10 val. vakare; ne už ilgo prieš tai mirė ir kapitonas von Dressleris.

Tai yra jau trečias užmušimas viename mėnesyje Rusijoje, kame santarvė mažiau arba daugiau yra pridėjusi savo ranką. Pirmąjį užmušė vokiečių ambasadorių Maskvoje, grafą Mirbachą, paskui nušovė carą ir dabar užmušė bomba generalfeldmaršalą von Eichorną. Santarvė mato, kad teisiu būdu negali pasiekti savo tikslo Rusijoje, Rusija nesiduoda įsivelti į karą. Todėl ji dabar bjauriomis įmonėmis – bombomis ir revolveriais – mėgina sukurstyti Rusiją prieš Vokietiją. Kada nepakako užmušimo Mirbacho, užmušė Eichorną; tai yra baisiai šlykštus darbas, baisesnio nerasi.
Eichornas buvo senas, daug ką atlikęs generolas. Jis artimas ir lietuviams, kadangi jo kariuomenė išvadavo Lietuvą, ypačiai Vilnių. Eichornas yra paėmęs Vilnių, kame jis ilgai gyveno, ir tiktai neseniai išsikėlė Kijevan, daryti tvarkos Ukrainoje.

Žinia, Vokietijos vyriausybė dėlei užmušimo tokio brangaus žmogaus reikalaus didžiausios atgailos. Ji iš Ukrainos vyriausybės be atodairos reikalaus nubausti visus tame užmušime dalyvavusius asmenis ir jų rėmėjus, o taipo jau reikalaus tikriausio laidavimo, kad daugiau pražangų nebūtų. Rodosi, jog švelnus Vokietijos vyriausybės apsiėjimas po Mirbacho užmušimo kai kuriuos gaivalus yra padrąsinęs. Jie gali būti tikri, jog Vokietijos gyventojai iš savo vyriausybės šį kartą reikalaus kraujingiausio aštrumo, idant apsaugojus užsitarnavusių jos žmonių gyvybę. Nors dėlei tokios atskirų žmonių pražangos turėtų nukentėti ir visa tauta, o vis tokia bausmė bus tinkama priemonė kitiems atgrasinti nuo tokių darbų.

Generolas feldmaršalas Hermann von Eichhorn, 1915 m. vadovavęs Vokietijos imperijos karinių dalinių veiksmams užimant Vilnių. (nuot. www.wikipedia.org) 


Šaltinis: Pasikėsinimas ant vokiečių karvedžio gyvybės. (1918, Rugpjūčio 1). Dabartis (99), p. 1. [žiūrėta 2018-07-01] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23887&seqNr=1

2+