1918 m. liepos 5 d. | Gražus vaizdas Kybartuose

1915 m. kovo m. Kybartų gatvė tebuvo tiktai purvynas, kuriuo iš lėto varėsi vokiečių abazo virtinė, tratėdami slinko sunkūs automobiliai ir, keikdami „rusiškus purvynus“, brido purvu pėstininkai. Dabar ta gatvė yra virtusi jau gražiu plačiu plentu.

Būrys namų aplink paribio stotį Virbalį – tai Kybartai. 1915 m. kovo m. Kybartų gatvė tebuvo tiktai purvynas, kuriuo iš lėto varėsi vokiečių abazo virtinė, tratėdami slinko sunkūs automobiliai ir, keikdami „rusiškus purvynus“, brido purvu pėstininkai. Dabar ta gatvė yra virtusi jau gražiu plačiu plentu. Abipusiai plento prisodinta gluosnių; ilgas, laibas jų šakas linguoja vėjas. Aplinkui banguoja rugių laukai, žaliuoja bulvės, žydi pievos, kame kai kur ūkininkai pjauna kvepiančią žolę, kitur ganosi banda šėmų karvių. Gražus tai vaizdas!

Neiškenti žmogus nepalyginęs. Anuomet laukai buvo sutrypti, ūkininko namai šalia kelio, kame dabar pasieniais bėgioja vaikai, buvo tušti. Laukuose, kame dabar liūliuoja javai, gulėjo nušautų arklių, buvo primėtyta visokių karo reikmenų. Vienas kitas namas be langų ir be stogo dabar primena, jog vos prieš porą metų čionai audravojo karo šmėkla. Lyg kokios teatro regyklos padarga laukuose riogso aukšta, akmeninė siena.

Kas gi tenai žaliuoja pievų lygumoje? Priėjęs artyn, išvysti šimtus sukrautų kupetų durpių. Virbalio miesto bokštai ir namai iš tolo baltuoja viršum žalių medžių. Miesto ūkio skyrius anoje pievoje kasdina durpių, idant sumažinus kuro nepriteklius. Valdžios įstaigos galės kūrenti durpėmis, o ir šiaip žmonėms bus kuro žiemai. Šešiomis durpių kasamomis mašinomis yra pagaminę 5 milijonus gabalų durpių. Dabar pradėjo veikti jau beveik visos plytų dirbtuvės. Visur dirba darbščios rankos. Kai kurias mašinas rusai buvo pagadinę, bet dabar jos jau pataisytos. Vienoje pieninėje dirba sviestą, sūrį ir t.t. Gyventojams dabar malonu dirbti įvairiose dirbtuvėse. Rusams pasitraukus, visas miestas buvo apmiręs, gyventojai neturėjo darbo, grėsė vargas. Dabar mieste jau vėl yra kokie 4000 gyventojų. Kas žingsnis pastebi, kiek trumpu laiku gali padaryti tvirtas noras ir sutarimas arba organizacija. Pradžioje gyventojai be pasitikėjimo lingavo galvas; bet dabar mato, jog visa, kas buvo, virto jų pačių gerove; todėl dabar kiekvienas ima geriau vertinti vokiečių darbus.

Eikime per rinką namuosna, kame anuomet buvo ugniagesių padėjimas. Dabar čia įtaisytas teatras ir kinematografas. Ženkime priebutin, kame yra bufetas. Netrūksta nė fortepijono. Iš priebučio žengiame teatro salėn. Salėje pristatyta suolų, kuriuosna gali sutilpti 200 žmonių. Maža regykla dailiai išpuošta. Vietiniai gyventojai čia jau ne kartą yra vaidinę linksmų veikalėlių. Regykla galima vartoti ir šviesos vaizdams vaizdinti. Kai kada apsilanko ir svetimų teatrininkų kuopelių parodyti savo gabumo. Senas rusiškas namas dabar iš vidaus nelabai gražus pažiūrėti, jis, turbūt, nė sapnuote nesapnavo, jog jame kuomet ne gesintuvai stovės, o vaidins.

Pagrindinė Kybartų gatvė prieš Pirmąjį pasaulinį karą. (nuot. https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/ma%C5%BEi-miestai-ir-miesteliai/6732-kybartai-vilkavi%C5%A1kio-r/page8)

Pirmojo pasaulinio karo kovose nukentėję Kybartų pastatai. 1915 m. (nuot. https://oldthing.de/AK-Ansichtskarte-Kibarty-Ruinen-Kat-Russische-Foederation-0027880448)


Šaltinis: Kybartai. (1918, Liepos 6). Dabartis (81), p. 3. [žiūrėta 2018-06-19] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23884&seqNr=3

1+