1918 m. rugpjūčio 14 d. | Dėlei besibastančių gaujų

Jonas yra pavojingas plėšikas. Jis esąs buvęs jau kartą pasmerktas myriop, bet iš kalėjimo išsprukęs. Savo darbus jis kasdieną užsirašydavo. Pasak to, jis yra nužudęs iš viso 16 asmenų.

Besibastančiosios užimtuose kraštuose gaujos yra labai pavojingos visuomenės tikrumui. Tatai nepaeina tik iš karo, bet ir iš buvusios rusų vyriausybės valdymo apsileidimo. Kad šitas gaujas nuveikus, vokiečių policijos vyresnybėms prisieina sunkiai dirbti. Tų gaujų sloga dar sunkiai slegia žemę. Gi vokiečių policistai ir labai stengiasi, kad išnaikinus tas gaujas. Dėl to jie ir yra užsitarnavę gyventojų padėkos už savo taip narsų pasistengimą prieš šitas drąsias, dažnai gerai apginkluotas gaujas. Kiek vokiečių žandarų ir policistų net žuvo per tai. Tačiau ne visi į tatai pripažįsta, nes kai kurie iš baimės, kad tie valkatos jiems ką nepadarytų, dargi slepia juos ir padeda. Per tat labai pasunksta išnaikinti šita krašto sloga.

Prieš kelias dienas Šiaulių apylinkėje, Joniškės parapijoje, Jagoniškėlės apskrityje pavyko galas padaryti įgarsėjusio Jono Marčevo plėšikams. Toje apylinkėje buvo jų gaujų vadų ir su savo „girios broliais“ [jie] labai gąsdino gyventojus. Bet tik gaunant iš gyventojų paramos jiems ten tegalėjo pavykti plėšimas. Dažnai jie raštu užsisakydavo ateisę, kad tai jiems šį ar tą priruoštų arba atiduotų „kasieriui“ paskirtą sumą pinigų, kuris tat ir atsiimdavo. Paskutinį kartą Jonas apiplėšė Krinsko parapijoje Vengriškės dvarą. Pietų laike mėgino įsilaužti pas dvaro valdytoją. Namie tebuvo viena tarnaitė, ji ir pasitiko plėšiką. Matydama, kad Jonas girtas, pasidrąsinusi stūmė jį pro duris ir išplėšusi jam revolverį pabėgo. Jonas pasišaukė savo sėbrą Rianką ir drauge su juo uždegė ponbutį. Tada juodu nuėjo į kumečių trobą. Tuo tarpu ponbučiui jau beliepsnojant atsirado kumečių, o pamačiusi juos pririštoji moteris ėmė šaukti pagalbos. Iš to [dėl to] įsiutę, tuodu plėšiku ją peršovė. Bet kumečiai juodu nuveikė, atėmė šautuvą ir davė pabėgti! Laimingu būdu bet tuojau atsirado ir vokiečių kareivių, kurie ėmė juodu sekti. Joną pavyko suimti, jo sėbras išspruko. Jonas yra pavojingas plėšikas. Jis esąs buvęs jau kartą pasmerktas myriop, bet iš kalėjimo išsprukęs. Savo darbus jis kasdieną užsirašydavo. Pasak to, jis yra nužudęs iš viso 16 asmenų. Jagoniškėlės apskrityje yra jo aukos dvarionis Skorva, du vokiečių kareiviai ir kiti. Pinigų jis yra susiplėšęs 28 000 markių. Jis buvo prisiekęs gyvas nepasiduoti. Neseniai Linkuvos parapijoje bekovojant kareiviams su kitais „girios broliais“, vieną tų plėšikų nušovė.

Iš Joganiškėlės apskričio Naškajės sodžiaus praneša, jog ten vokiečių vyresnybei energingai elgiantis, pavyko plėšikams padaryti galas. Praėjusiais metais ten dar labai daug buvo plėšikų. Tai buvo pabėgę rusai karo belaisviai ir su jais susijungę čiagimiai plėšikai. Jie taip buvo įbauginę visą apylinkę, jog žmonės nerimojo dieną ir naktį. Pridirbo daug užpuolimų ir plėšimų. Pagalios kareivinė vyriausybė išsiuntė kareivių jiems saugoti. Daugelį plėšikų nušovė, kitus pasodino kalėjiman. Toje šalyje dabar jau aprimo. Kad dar kartais kas ką ir pavagia, bet tai atsitikdavo ir kitąsyk. Gyventojai gali dabar ramiai sau gyventi.

Joniškis vokiečių okupacijos metais (nuot. https://www.ebay.de/itm/79555-AK-Dorf-Janischki-vor-Mitau-Jelgava-Kirche-1917-/352423334791?oid=352225474349)

Šaltinis: Dėlei besibastančiųjų gaujų. (1918, Rugpjūčio 14). Dabartis (110), p. 3. [žiūrėta 2018-07-14] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23886&seqNr=3