1918 m. rugpjūčio 18 d. | Trys metai po Kauno užėmimo

[…] tąsyk, rodosi jau seniai, seniai buvo granatų trenksmas, kada jos ūždamos per miestą giedojo skaudžią šiurpią savo giesmę.

Dabar jau trys metai, kaip Kauno likimas ilgesniam laikui liko atsvertas. Tąsyk, lygiai prieš tris metus, rusai galvotrūkčiais leidosi bėgti iš Kauno, iš Lietuvos. Pro Kauno miesto vartus įtraukė pergalėtojų vokiečių kariuomenė ir padarė naują tvarką mieste ir visame krašte. Ką jau tuo tarpu vokiečiai yra čia darbo padėję, tatai parodo kad ir šiandieninis Kauno vaizdas. Kada šiandien nuo kokios nors Kauno aukštumos pasižvelgsime į miestą, greit ir pamažu gatvėmis vaikštinėja gyventojai, o pažvelgsime į tas didžiąsias įstaigas, kame daugelis gyventojų gauna darbo ir uždarbio, pažvelgsime į naująjį Kauno uostą, į gražųjį teatro sodą, į viešąją Vilhelmo aukštumą (Wilhelmshöhe) – tąsyk, rodosi jau seniai, seniai buvo granatų trenksmas, kada jos ūždamos per miestą giedojo skaudžią šiurpią savo giesmę.

Rusai jau seniai buvo supratę, kiek daug reiškia Kaunas, kaipo vieta užkirsti susisiekimui geležinkeliu ir šiaip keliais iš Įsrutės į Vilnių ir užtverti pereigai per Nemuno upę. Jau 1865 metais buvo pradėta tvirtinti Kauną. Iš žiemos [šiaurės] vakarų ir iš vasaros [pietų] rytų aptvėrė miestą stipriais pylimais. Kiek atsčiau aplinkui miestą įkūrė 9 fortus. Iškilus karui, nuo rugpjūčio 1914 m. ligi pusiau liepos 1915 m. rusai įtaisė stebėtiną daugybę aptvirtinimų aplinkui miestą, ypač atlaikyti priešui iš vakarų.

10 vokiečių kariuomenė, kuriai teko užimti Kauną, jau pusiau liepos stovėjo pas Jesijos upelį. Prisiruošus artilerijai, rugpjūčio 8 d. prasidėjo ančpuolis. Rugpjūčio 10 d. jau buvo paėmę Pylių bei Garliavos stovyklas. Labiausia buvo taikomasi paimti 1, 2 bei 3 fortą. Ir tuo pačiu laiku viena kariuomenės dalis laužė ir Nevėžio aptvirtinimus bei 6 ir 5 fortą.

Nuo rugpjūčio 11 ligi 15 dienos buvo kovojama, kad užimti Sagrados, Janucės ir Karkiškių stovyklas. Lygiu laiku vokiečiai smelkėsi arčiau prie kelio iš Kauno į Jonavą. Tokiu būdu rusams Kaune grėsė pavojus likti apsiaustais iš visų pusių. Baisiai juos tatai išgąsdino.
Rugpjūčio 16 d. anksti rytą drąsiu netikėtu ančpuoliu vokiečiai paėmė Marvos dvarą. Tokiu būdu pietiniame Nemuno krante vokiečiai pasistūmė net už pačių rusų stovyklų. Paėmė antrąjį fortą. Per tai ir visi kiti fortai ilgiau nebebuvo galima išlaikyti.

Rugpjūčio 17 d. ančpuolikai perlaužė svarbiausią pylimą kairiajame Nemuno krante. Iš čia persikėlė per Nemuną ir įsiveržė į patį miestą. Tą pačią dieną paėmė 4 fortą. Rugpjūčio 18 d. užėmė jau 5, 6, 7, 8 ir 9-ąjį fortą. Tuo pat laiku ties Karmėlava vokiečių kariuomenė persikėlė per Neries upę. Rugpjūčio 18 d. vakare vokiečiai buvo paėmę jau visus Kauno miesto aptvirtinimus. Rusai galvotrūkčiais bėgo iš miesto rytuosna.

Apleisti Kauno miesto namai vėl iš naujo prisipildo gyventojų. Tremtiniai ir bėgliai grįžta savo tėvynėn. Iš lėto, bet tvirtai ir tiksliai ima atsitaisyti naujas kultūros gyvavimas. Dilsta paskutinės žymės maskolių viešpatavimo Kaune. Mes nuoširdžiai linkime, kad Kaunas vis labiau virstų Lietuvos kultūros centru, kad panešėtų į vakarų Europos kultūrą.

Prie Kauno tvirtovės I-ojo forto griuvėsių, 1915 m. (Vitber) (nuot. https://images.vitber.lv/product_full_size/product/57010e1a697b2.jpg)


Šaltinis: Trys metai po Kauno užėmimo. (1918, Rugpjūčio 18). Dabartis (114), p. 3. [žiūrėta 2018-07-15] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23894&seqNr=3

3+