1918 m. rugpjūčio 22 d. | Pargrįžimas senajin būstan

Besąžiniai žmonės pasinaudojo pirma suirimo diena ir plėšė savo kaimynų turtą, kiek tik galėjo. Dalis rakandų, kurių dar buvo vokiečių kareivijai užimant Kauną, reikėjo suvartoti įtaisyti kareivių gyvenimams. Todėl ir nėra ko stebėtis, kad daugel pargrįžusiųjų savo namus atranda tuščius; neranda nė kėdės, nė lovos.

Jau nuo senų karo metų aplink tvirtoves būdavo didžių kovų. Ir Kaunas neišbėgo šitam tvirtovių likimui. Jo gyventojai gavo išpažinti, ką reiškia būti tvirtovės gyventojais. Tūkstančiai turėjo palikti savo tėvynę, nes gręsiant pavojui, tebuvo galima tik atsižvelgti į kariuomenės reikalus. Daugel metų pabėgėliai buvo atskirti nuo savo tėvynės. Pagaliaus, po daug vargų, galėjo sugrįžti namon. Daugelis bus pamanę savo namus rasią kitokiame padėjime negu rado. Susipratusieji gi jau iš anksto sau įsivaizdino, kad namų negalės rasti tokių, kokius juos paliko. Besąžiniai žmonės pasinaudojo pirma suirimo diena ir plėšė savo kaimynų turtą, kiek tik galėjo. Dalis rakandų, kurių dar buvo vokiečių kareivijai užimant Kauną, reikėjo suvartoti įtaisyti kareivių gyvenimams. Todėl ir nėra ko stebėtis, kad daugel pargrįžusiųjų savo namus atranda tuščius; neranda nė kėdės, nė lovos. Kas mums suteiks pagalbos? Tas klausimas kyla daugelio pargrįžusiųjų širdyse. Miestas gerai žino apie pargrįžusių gyventojų vargus. Jis, kiek galėdamas, stengiasi palengvinti sunkųjį pargrįžusiųjų padėjimą. Pagrįžusiems gyventojams aprūpinti reikalingiausiais gyvenimų įtaisais, Kauno miestas keletui šimtų šeimynų užsakė rakandų. Betgi šelpiant tebus galima paboti tik tokios šeimos, kurios jokių daiktų neturi. Tokie gyventojai tesikreipia į miesto viršininką, Abt. W. XI. Per daug pagrįžusieji iš tų žadamų mėbelių, žinia, neprivalo tikėtis. Daiktai išrodo visai paprasti. Betgi ir kaina, kurią bus galima mokėti mažomis dalimis, taipo jau nedidelė. Dabartiniame pasaulio kare kiekvienas privalo žiūrėti, kaip išsisaugojus tik gyvybę. Tatai visiems pagrįžusiems reikia atminti, kurie neužganėdinti, kad savo namus atrado ne tokiame padėjime, kokius juos paliko. Ir šiandien Kaunas dar tebėra tvirtovė. Europos karas dar nesibaigė. Todėl ir šiandien kariuomenės reikalai stovi pirm visų kitų.

Paminklas 1812 m. kovoms ir Kauno arkikatedra žvelgiant iš Rotušės aikštės. (nuot. Vytauto Didžiojo karo muziejus https://vdkm.limis.lt/detali-paieska/perziura/-/exhibit/preview/190000007099383?s_id=O6kBZvhK5LNmFCD2&s_ind=10)


Šaltinis: Pagrįžimas senajin būstan. (1918, Rugpjūčio 22). Dabartis (117), p. 3. [žiūrėta 2018-07-15] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23898&seqNr=3

4+