1918 m. rugpjūčio 9 d. | Visuomenei naudinga įstaiga

Karo metu dažniau, negu šiaip, atsitinka, kad žmogus yra priverstas parduoti savo baldų, idant pasidarius pinigų.

Karo metu dažniau, negu šiaip, atsitinka, kad žmogus yra priverstas parduoti savo baldų, idant pasidarius pinigų. Kartais ir ne iš bėdos, juk vienas kitas nori parduoti savo daiktų. Dabar juk ne visi moka pirkliauti rakandais. Kartais kuris senobinis daiktas turi ir labai didelę brangenybę, o pardavikas to nežino. Idant šitoje prekyboje žmones neapgaudinėtų sukčiai-pelnininkai, Vilniuje dabarties įsikūrė tam tikra tarpininkaujamoji sankrova, Zamkovoje gatvėje, 20 bute vardu „Dom Comisovy“. Norintieji parduoti vartotų baldų, mėbelių, gali juos ten atgabenti. Tenais ateina pirkikai ir sumaningų pirklių baldai parduodami gera kaina. Visi pinigai, be mažo nuošimčio padengti tos įstaigos išlaidoms, grąžinami buvusiam baldų savininkui. Vokietijoje seniai jau buvo daug tokių įstaigų. Dabarties šitą vokiečių pavyzdį pasekė Vilniuje. Patartina ir kitur Lietuvoje įsikurti panašių pirkliaujamų vietų, idant apsilenkus visokių išnaudotojų ir apgavikų.

Marijos Gorskytės-Volmerienės miegamasis Vėžaičių dvare. Piešinio fotoreprodukcija. XX a. pr. (nuot. https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/200000001069265)


Šaltinis: Visuomenei naudinga įstaiga. (1918, Rugpjūčio 10). Dabartis (107), p. 3. [žiūrėta 2018-07-13] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23888&seqNr=3