• 1918-09-14
  • Lietuva
#LaikmečioSpalvos

1918 m. rugsėjo 14 d. | Sveikatos reikalu

Lig šiol mūsų tėvynėje mažiau kaip kitose šalyse buvo rūpinamasi sveikatos reikalais. Lig šiol Lietuvoje sveikatos reikalų rūpinimas bei tvarkymas buvo dažniausiai svetimtaučių bei nespecialistų rankose.

Nuo senų senobės apšviestame pasaulyje buvo ir dabar tebėra žinomas pasakymas „mens sana in corpore sano“ (sveikame kūne – sveika siela). Bet šiandiena, kai kurių pakraipų žmonėms vidaus brangynės, k. a. siela ir visa, kas pajautimu neapčiuopiama, kaip ir netenka savo vertės. Todėl „sveikos sielos“ tikslas kai kuriems nebepateisina priemonių tam tikslui pasiekti, būtent nebepateisina net sveiko kūno būtinumo. Bet sveikas kūnas teikia žmogui irgi sveikatos, patvarumo ir galimybės atsispirti ligoms. Be to, pats žmogus visomis išgalėmis stengias surasti priemonių pailginti ir išvaduoti savo gyvybei iš viso to, kas jai yra priešinga. Taigi, sveikata visais atžvilgiais yra kūno ir sienos turtas.

Lig šiol mūsų tėvynėje mažiau kaip kitose šalyse buvo rūpinamasi sveikatos reikalais. Lig šiol Lietuvoje sveikatos reikalų rūpinimas bei tvarkymas buvo dažniausiai svetimtaučių bei nespecialistų rankose. Mūsų vaikai iš mažens nuo kūdikybės lig pradedamosios mokyklos, pagaliau ir nuo jos lig miestinės bei gimnazijos, buvo sveikatos atžvilgiu palikti beveik be jokios priežiūros. Ar kas stiprino silpnučius, bet dar neligotus organizmus, ar rūpinosi garmoningu vaikų kūno auklėjimu, ar kas, pagaliau tvirtino jų valią, auklėjo juos tinkamai? Šitai mokslo sričiai nebuvo vietos mūsų gyvenime.

Tuo tarpu tikslingai pastatyta gimnastika, ir sveikatos ir pedagogijos atžvilgiu, visai atatinka sielos ir kūno lavinimo reikalavimams. Gimnastika prisitaiko prie vaikų amžio, silpnumo ir įvairių jų ypatybių, į kurias nė nekreiptume domės tol, kol vaiko silpnumai šiaip ar taip neapsireiškia ligos pavidale. Gimnastika yra taip pat reikalinga vidutinio amžio ir net pagyvenusiems žmonėms. Suaugusį ji mankština, didindama jo pajėgas, o pagyvenusio sveikatą palaiko ir kūno sudribimą į kuprą bei nerangumą mažina.

Sakoma, kokia jaunoji karta, tokia ir tauta. Taigi jaunosios kartos lavinimas ir yra kiekvieno piliečio prievolė.

Šiandiena yra gyvas reikalas pradėti arti apžėlusi sveikatos dirva: kiekvienas mokslo metų semestras, neduodąs garmoningų sielos, proto ir kūno srityse vaisių, yra žingsnis atgal. Rengiamo darbo tikslingam gimnastikos įvedimui mūsų mokyklosna yra begalės. Paminėsiu čia tik kelias rūšis, k. a. nustatyti gimnastikos, sporto ir atletikos terminologiją; sulietuvinti pati gimnastikos sistema; fizinio lavinimo instituto nei kitos įstaigos reikalas ir etc. Pastarasis punktas turi didžiausios svarbos mūsų gyvenimo pažangumui, – be mokytojų-specialistų ir gimnastika negalės visai atatikti savo tikslo.

Sveikatos sritis plati ir nepaprasto svarbumo. Tas darbas ne vieno atliekamas. Ko vienas negali įstengti, keliems yra pakeliama. Taigi, mano sumanymu, būtų kuo tinkamiausia, kad vilniškė Sveikatos Komisija minėtus sumanymus apsiimtų vykinti gyveniman. Šiuo tikslu, visų pirmiausia, reikėtų pakviesti visi lietuviai gimnastikos mokytojai bei jų padėjėjai, kad jie atsilieptų „Liet.Aide“, paskui, kad Sveikatos Komisija nurodytais adresais sušauktų savo laiku visuotinį suvažiavimą, kur būtų aptarti gimnastikos reikalai ir sumanymai.

Kar. Dy-n-a.

Šaltinis: Sveikatos reikalu (1918, Rugsėjo 14 ). Lietuvos aidas 87 (135), p. 2. [žiūrėta 2018-08-04] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66554&seqNr=2