1918 m. rugsėjo 14 d. | Tadas Daugirdas | Apie Žemaičių ženklą – „Mešką“ ir Kauno pilies ženklą – „Taurą“

Iš visa to matome, kad Kauno miesto ženklas – Tauras – galėjo būti priimtas labai seniai; mano nuomone, ne vėliau, kaip pirmaisiais metais įvedant krikščionystę

Atskira nuo Lietuvos, vienos tik Žemaitijos, istorija, yra trumpa dėl to, kad jos padavimai yra pražuvę, kronikų gi žinios yra tamsios ir netikros. Vėlesnioji Žemaitijos istorija visiškai yra susirišta su visa Lietuva. Vien tik laikas nuo XIV metašimčio galo, per keturiasdešimts metų, kada vien žemaičiai smarkiai kovojo su kryžiuočiais, tvėrė atskirą Žemaitijos istoriją. Nors nuo Jogailos laikų Žemaitija buvo visiškai sujungta su Lietuva, bet senasis jos ženklas užsiliko ligi mūsų laikų.

Sfragistikoje žemaičių ženklą pirmą kartą matome kunigaikščiaujant Vytautui. Dideliame to kunigaikščio antspaude – skyde, padalytame į keturias dalis, matome: pirmame lauke kryžių, panašų į svastiką, per visą lauko plotį ir ilgį; antrame lauke – lietuvišką Vytį; trečiame – pėsčias karžygys su kirviu; ketvirtame – meška, ne stovinti ant dviejų paskutinių kojų, o einanti ant visų keturių ir be antkaklės.
Tokis ženklas, kaip čia padėtame paveiksle, buvo vartojamas Jogailėnų laikais. Meškos ženklas yra šitokis: juoda meška raudoname lauke, stovinti ant paskutinių kojų, atsisukusi į kairę, dantys, liežuvis ir antkaklė – sidabriniai.

Kaunas, kaipo pilis, ligi įsteigimo Kauno gubernijos, ligi 1840 m. ženklą turėjo prosenį Taurą, kuris buvo patvirtintas paskutinio lenkų karaliaus Stanislovo Augusto, kada tas karalius keturioms dešimtims mūsų miestų pripažino senuosius arba davė visai naujus ženklus.

Įsteigus guberniją, senąjį ženklą rusų valdžia pakeitė kitu.

Dokumentams ligi 1856-7 metų Kauno valdyba (magistratas) vartojo antspaudą su tokiu pat ženklu.

Tas pats Tauras buvo vėliavėlėje ant rotušės bokšto.

Kauno ženklas – raudoname lauke. Tauras žingine einąs į kairę, paauksuotais ragais, tarp kurių ausuotas kryžius, uodega trišaka, Tauras pilkas.

Daugiau žinių apie tą ženklą – kas jį įsteigė ir kada, ligi šiol nesusekė.

Aš manau, kad tas Kauno ženklas yra seniausias iš visų lietuviškų ženklų; dėl to, kad Tauras yra Europos galvijų pabočius; o jų dar karaliaujant Žygimantui Augustui Lietuvoje dar buvo, bet tiktai žvėrynuose. Apie tai yra parašytas dokumentas.

Žinome, kad Gedimino laikais jis buvo neretas žvėris Lietuvos giriose. Visuomet tauras lietuvių buvo labai gerbiamas. Ne vieni lietuviai jį taip aukštino; ir Aigypto [Egipto] kunigai kitados gerbė Taurą, ir laikė karžygiškumo simboliu.

Visuose Europos tautose viduriniuose amžiuose Tauro ragai buvo labai branginami, iš jų dirbdindavosi taurių, aptaisydami juos brangiu metalu; darydavos kareiviškų šalmams ragų, kuriuos nešiodavo nepaprasti žmonės. Pas mus, Lietuvoje, kame Tauras užsilaikė kuo ilgiausiai, senoje praeityje jų buvo didžios bandos, ką labai aiškiai prirodo net reti atradimai jų dalių, kaulų, ragų, galvų. Jis buvo plačiai gerbiamas kaip ir kitur; ką mums parodo ir vadinimas indo, taurės, iš kurio geriame, ir vietų vardai, kaip antai Tauragė ant Jūros kranto, Tauragėnai, Taurupis palei Ariogalą (įteka į Dubysą iš kairės pusės). Už keleto kilometrų nuo Dubysos yra dar kaimas, vadinamas Taurupiai.

Kauno muziejus yra gavęs dar dvi Tauro galvas: vieną nuo Dubysos kranto, rastą ant žemės, prigulinčios Plembergo dvarui, antrą iš Mukės upelio, netoli Betygalos. Šitas gautas iš p. Jono Tyškaus.
Iš visa to matome, kad Kauno miesto ženklas – Tauras – galėjo būti priimtas labai seniai; mano nuomone, ne vėliau, kaip pirmaisiais metais įvedant krikščionystę; ką parodo kryžius tarp ragų.

Tie ragai su kryžiumi primena mums formą lietuviškos lelijos, apie kurią esu kalbėjęs viršuje. Rusų valdžia, norėdama visa ką išnaikinti, kas tik yra lietuviška, steigdama Kauno guberniją, visiems mūsų miestams uždraudė vartoti senuosius jų ženklus, primesdama Kaunui, kaip ir visai gubernijai ženklu aną bjaurų paminklą iš 1812 metų, kuris riogsojo Kaune ant Viešojo pleciaus.

Atvirukas su Kauno herbu. dailininkas T. Daugirdas, XX a. 2 deš. (nuot. Vytauto Didžiojo karo muziejaus)

Šaltinis: Daugirdas, T. (1918, Rugsėjo 14). Apie Žemaičių ženklą – „Mešką“ ir Kauno pilies ženklą – „Taurą“. Dabartis (137), p. 3. [žiūrėta 2018-07-29] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23918&seqNr=3