1918 m. rugsėjo 15 d. | Vilnius ir Kaunas
Kaunas yra Rhodus [Rodas]. Čionai privalo išsirodyti, ar tautinis lietuvių judėjimas turi savyje nepersenusios tautinės teisės. Žemė, karalystė turi sugebėti susidaryti sau atatinkamą sostapilę. Viešpaties pirštas čionai parodo neklaidingai, kame privalo būti Lietuvos sostapilė. Ateikite ir įkurkite ją!
Laikraštyje „Tägl. Rundschau“ patilpo straipsnis, rašytas prieš tai, kad Vilnius, apie ką neva buvę kalbėta kaizeriams susiėjus didžiojoje vyriausioje karo buveinėje, būtų atskeltas nuo Lietuvos ir prijungtas prie Lenkijos. Straipsnis prirodinėja daug priežasčių, kalbančių prieš tokį ketinimą, jei toksai iš tikro būtų. Jis sako: jei jau Vilniaus nebūtų galima palaikyti prie Lietuvos, tai jis veikiau reikėtų atiduoti Rusijai, negu Lenkijai, kadangi Vilniuje esą labai daug žydų, kurie nori grįžti prie Rusijos. Kitas to paties laikraščio straipsnis, rašytas vyriausio redaktoriaus Hussony, kalba apie Kauną. Mes apie šitą, kaip ir apie aną straipsnį pranešame tik dėl žinios. Šiame straipsnyje rašytojas primena daugumą valdybos darbų, kuriais ji tą miestą yra iškėlusi iš viso jo atsitikimo, kurį jis kentėjęs rusų valdžioje. Kaunui esą likta [lemta] pastoti vienu gražiausių pasaulio miestų. Toliau šitaipo rašo:
Jei lietuviuose dar yra gaminančių, gaivinančių tautinių jėgų, tai jie privalo norėti ir galėti užimti šitą miestą, kuris stovi jų tautos ir krašto širdyje, ir paversti jį lietuvišku, nebodami lenkų, nė žydų. Kaunas yra Rhodus [Rodas]. Čionai privalo išsirodyti, ar tautinis lietuvių judėjimas turi savyje nepersenusios tautinės teisės. Žemė, karalystė turi sugebėti susidaryti sau atatinkamą sostapilę. Viešpaties pirštas čionai parodo neklaidingai, kame privalo būti Lietuvos sostapilė. Ateikite ir įkurkite ją! Nebijokite nė lenkų, nė žydų! Tie laikai privalo būti dingę, kuomet kiekvienas lietuvaitis ilgėjosi Amerikos, kadangis socialinis didžialenkių ir rusų valdininkų politikos spaudimas spirtinai spyrė priaugančius lietuvius kraustytis už jūros, nes „Amerika pirtyje“ veikė sodiečių smegenyse ir raštijoje. Dabar lietuviai gali būti laisvi nuo visokio spaudimo ir Ameriką turėti savo tėvynėje. Čionai reikia užimti provincijos! Čionai reikia įsikurti sostapilė! Liaukitės dairęsi svetur, meskite nepasiekiamus tikslus. Tverkitės to, kas galima, ir pasirodykite turį tautinių jėgų, kurios yra vertos tautinių reikalavimų ir teisių.
Čionai, tarp Nemuno ir Neries (Vilijos), lietuviai privalės ilga kova išsikariauti savo tautai teisėtą būvį. Čionai jie pergalės arba žus.
Šaltinis: Vilnius ir Kaunas. (1918, Rugsėjo 15). Dabartis (138), p. 2. [žiūrėta 2018-07-31] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23919&seqNr=2