1918 m. rugsėjo 17 d. | Juozas Tumas-Vaižgantas | Buržujai

Mūsų bent visuomenei ne buržujai naikintini, tik visoki pesimistai, nihilistai, iš gyvenimo pasidirbę kreivą veidrodį ir patys savęs jame nebepažįstą.

Visai nekaltas prancūzų žodis: „buržua“ – miestelėnas, lūpose tu, kurie dedasi beturčių gynėjais, pavirto keikiamuoju žodžiu. „Buržuozas“ arba „buržujus“, dabartinės rusų demokratijos nuomone, tai nebe pilietis, tik pasiutęs šuo, kuris nieko daugiau, kaip užmušti. Ir mušama jų šimtais ir tūkstančiais. „Buržujo“ vardas nustojo pirmykščios savo prasmės. Juo dabar Rusijoje pravardžiuojama kunigaikščiai, grapai, baronai, bajorai, dvarininkai, pirkliai, verteivos, kunigai, inžinieriai, gydytojai, advokatai, profesoriai, aficieriai. Sodžiaus ūkininkas-gaspadorius, kurs turi bent pusvalakę žemės, tas taip pat esąs buržujus, nors ir „smulkusis“. Buržujus bet kas, kurs tik gatvėje pasirodo nesudriskęs, ypač gi kailiniuotas ar stačiai švaria krakmolyta apykakle. Visi jie nebe žmonės, nebe piliečiai, tik dėlės, siurbėlės, nenaudžiai; iš jų nei valstybės, nei teisybės, nei žmonių laimės nepadarysią.

Ne buržujus gi, dėstys, žmogus visam kam tikęs: ir valstybei sudaryti, ir teisybei visame pasaulyje įvesti, ir visiems palaiminti, tesąs: kareivis, fabriko juodadarbis, valstietis bežemis ir bernas. Jie sudaro „soviety soldatskich, rabočioh, krastjankich i batrackich deputatov“, o iš tų sovietų susidaro ir visa: Rossijskaja sovietskaja demokratičeskaja respublika“, peninti valstybę visiems žinomomis saldybėmis. Istorija per amžių amžius neužmirš, kas tai yra ochlokratija, arba minios, tamsių barbarų, viešpatavimas: kokios iš jos galima laukti teisybės, lygybės ir t. t.

Ochlokratija minėti man nebūtų buvę reikalo, kad jos nedėtų į antrą svarstyklių lėkštę atsverti „buržuazijai“, dėstis, visiems, kas tik nėra bolševikas arba bent su bolševikais susidėjęs. Prieš tokį suvertimą į vieną išmatų krūvą aristokratų, inteligentų, turtuolių ir pravardžiavimą jų bendru ir visai jiems netinkamu buržuju-miestelėnu vardu, aš, kad turėčiau garbės būti tikru „miestelėnu“, kuo smarkiausiai protestuočiau. Visiems pasakyčiau: šalin nuo pagerbimo vertų miestelėnų, arba tikrųjų buržujų! Kaip kad būčiau pasakęs, jei būčiau sodiečiu valstiečiu likęs: šalin minių pataikūnai, jų žemųjų instinktų panaudotojai, liaudies nariais apsimetėliai. Miestelėnų gaivalas yra toks pat garbingas miestuose, kaip liaudis, sodiečiai ūkininkai ir tarnaujantieji sodžiuose. Jiems, miestelėnams, kiekvienas kraštas turi skiriamus skaisčiausius savo istorijos lapus. Senovėje bajorija kraštą gynė, už jo neliečiamybę kovojo, savo kraują liejo, skaisčiais nuopelnais apsidangstė. Ilgainiui turtas, laisvė ir tinginiavimas juos pražudė: privileginotieji luomai išsigimė kūnu ir dvasia. Tai gamtos dėsnis. Kas buvo gera – gera, o už bloga – jų pačių kartų kartos atgailoja.

Karo nuopelnų nebtekus, privilegijų nebegaunant, prisidėjo didikams tapti skundikais ir išnaudotojais silpnesniųjų, nes paliko papratimas plačiai gyventi, švaistytis. Tik ir to ilgam negalėjo tesėti.

Ir būtų žlugęs kraštas, sakysime, Prancūzija, kad į vietą dykaduonių sodžiaus „karaliukų“, bočių nuopelnais dangstančiųsi nebūtų iškilęs asmeninio darbo nuopelnų miestelėnų gaivalas. Amatai, pramonė, pirklyba, nauji išradimai, nesiliaujantieji pagerinimai, nuolatinis galvosūkis, pūslėtos rankos, prakaituota kakta, juoda nugara – išgelbėjo Prancūziją ir jos finansus. Aristokratai, bajorai temokėjo praleisti; miestelėnai-buržujai temokėjo proaukuoti ir pelnyti turto sau ir visai valstybei. O vargas ir nuovargiai kaulų jiems nelaužė, tik darė žalingus kūnu, karžygius dvasia ir jie davė valstybei darbininkų ir genijų, kurie ją iškėlė į nematytas aukštybes ir apvainikavo dar nebuvusiu garbės vainiku.

Turtai ir visa galybė dabar atitenka buržujams ir paskandina juos, kaip seniau privilegijuotuosius.

Gavus galimybės sau pataikauti, jie tvinksta ir miestelėnų veislė išsigima. O kapitalai kaip seniau privilegijos, leidžia ir verčia tapti silpnesniųjų skaudikais.

Vis dėlto, kas buvo miestelėnų gera, tai gera; to iš rejėstrų neišbrauksi, kad ir kažin kaip pyktumei ant dabartinių kapitalistų.

Lietuvių valstybė dabar stovi kaip tik ant to pereiginio gerojo laipsnio. Didikai dvarininkai baigia išsigimti ir niekam nebetikę, valstybę statant, jie nuo to darbo atsargiai ir atsisako. Pamatą gi ir sienas valstybei sudaro sodžius ir miestelėnai. Apie sodžių paskui, o gemančia Lietuvos buržuazija tegalima vien pasigerėti, kad ir kažinkaip šaipytųsi vaipytųsi „tikrieji“, dar tikresnieji ir patys tikriausieji „demokratai“.

Amatai, pramonė, pirklyba, fabrikacija, kaip tekantis naujas vanduo, gaivina tų naudingųjų žmonių sielas ir kūnus. Jie sotūs ne iš svetimų rankų: jie garbingi ne bočių nuopelnais; jie nesilenkia kam nors pataikaudami, neturi net ką keikti. Darbštūs, pamaldūs, nieko neabejojantys, nesurūgę, nesugyžę, neapkartę, neišdrikusių nervų, moterystėje gyvena nekytruodami, gamtos įstatų visokiais Maltuzianizmais ne „taisydami“. Ir visuomenė iš jų turi nepagedusiu kūnu ir siela, linksmų ir energingų darbininkų, kuriems pridera ateitis ir visi jos gerumai.

Koks menkas nužauga akivaizdoje keikiamoje tikro „buržujo“ (miestelėno) rėksnys nihilistas, kurs niekuo nebetiki ir veik nieko gera nebelaukia, tik savo kartėliu moka visiems viską apkartinti! Kokie niekai, kokie palaidi vėjai visi tie didi rėksmai prieš tylų darbą amatninko!

Mūsų bent visuomenei ne buržujai naikintini, tik visoki pesimistai, nihilistai, iš gyvenimo pasidirbę kreivą veidrodį ir patys savęs jame nebepažįstą.

Tad į darbą, į produkciją, į laisvas rungtynes išdirbiniais ir išmislais, naujoji Lietuva: tau skirta ne rėksniams sudaryti nepriklausomas kraštas, kurs taptų ne kaimynų pašaipa! Į miestelėnus, kas tik sumanus ir energingas! Šalin abejojimai ir kaltininkų ieškojimai, patiems nieko pozityviai nepadirbant!

J. Tumas.


Šaltinis: Tumas-Vaižgantas, J (1918, Rugsėjo 17). Buržujai. Lietuvos aidas 88 (136), p. 1-2. [žiūrėta 2018-08-05] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66555&seqNr=1;http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66555&seqNr=2