1918 m. rugsėjo 17 d. | Wilhelm Kahmann | Kas yra Lietuvos bendras?

Padedant vokiečių vyriausybei, Lietuvos Tarybos pirmininkas Smetona ir nariai Yčas su Petruliu, buvo nukakę Šveicijon, idant tenai susiėjus ir pasitarus su Amerikos lietuvių delegacija. Bet tasai svarbus pasitarimas visai neįvyko. Nes Fransijos vyriausybė, žinoma, susitarusi su kitomis santarvės valdijomis, Amerikos lietuvių delegacijos neperleido per Fransiją Šveicijon. Todėl Lietuvos Tarybos delegatai turėjo grįžti nieko neatlikę.

Pasų neišdavimas keliauti – tai paprastoji santarvininkų priemonė, idant sutrukdinus priešingus jos nuomonei siekimus. Ji tokiu būdu kiek sykių sulaikė ir taikos šalininkus iš savo valdijų, kurie norėjo važiuoti konferencijosna užsienin. Dabar ji dar vieną žingsnį nužengė toliau ir trukdo dargi anų mažų tautų atstovų susirinkimą, už kurias ji, sakosi, iki šiol tebekariaujanti. Tokie jos tikrinimai tėra viena veidmainystė, kurios tikslas buvo patraukti savo pusėn kvailius. Suprantantiems žmonėms tatai jau seniai yra paaiškėję. Tas naujausiasis vyksnis turėtų ir žlibiausiesiems atverti akis ir parodyti, ko jie iš santarvės savo kraštui galį susilaukti. Tatai yra žiaurus ir beširdiškas santarvės žaidimas, su geriausiais mažųjų tautų jausmais ir rimčiausiais jų siekimais.

Kokia gi priežastis tokio santarvininkų elgimosi? Visų pirma tai yra neigiamoji priežastis. Santarvei visai nerūpi mažųjų tautų gerovė. Jiems vis tiek, ar mažosios tautos pasiliks kitų tautų prispaudime, kaip ir jų tautos, pav. irai [airiai], aigyptiečiai [egiptiečiai], indiečiai ir t.t. Kada tarp mažųjų tautų, dabar Vokietijos išvaduotų ir saugojamų, ir tarp Vokietijos pradeda nusistatyti geras taikius, tai santarvininkai šitą taikių stengiasi išardyti, idant Vokietijai padarius keblumų. Tiktai kame yra iširimas, kame silpnasis nesutinka su stipriuoju ir juo nepasitiki, tenai tegali tarpti kurstytojų darbas. Tatai yra pozityvė santarvininkų veikimo priežastis.

Taipo pasieglė santarvė su lietuviais nė netyčia. Santarvininkai lietuvius maža teužjaučia. Mat rėmimu lietuvių santarvininkai bijo, kad nepagadintų lenkų ūpą, nes lenkai nenori, kad įvyktų Lietuvos savastovybė. Kur tiktai Lietuvos skriaudimu santarvininkai gali įgyti Lenkijos prielankumo, jie nepalieka neišnaudoję nė vienos tokios progos. Pažymėtina, kad viešuose paskelbimuose santarvininkai nemini Lietuvos, o tiktai Lenkiją.

Argi pasikalbėjimas tarp šio krašto ir Amerikos lietuvių būtų santarvininkų planams buvęs toksai pavojingas? Reiktų tikėtis, kad sumanytosios konferencijos išdavinys būtų sustiprinęs gerą taikių tarp lietuvių ir vokiečių. Gi tatai negeistina santarvininkams, kuriems Lietuvos Brastos taika yra krislas į akį. Jeigu ji ėmėsi drąsos kartą diktuoti taiką, kodėl ji neturėtų drąsos išardyti Vokietijos įsteigtąją tvarką ir vėl visa ką suvartoti savo norų įvykinimui. Bet nepaisydama „didžiųjų“ laimėjimų fronte, santarvė nebepasitiki nė savimi. Šitie laimėjimai turbūt nėra tokie didi, jei santarvė jau manosi turinti griebtis tokių netikusių priemonių.

Po visa to dabar galima statyti klausimas: kas yra Lietuvos bendras? Santarvininkai ir Amerika ne bendrai. Dargi teesantieji politikoje dar kūdikiais turi tikėti, kad šiame sykyje vien Fransija yra kaltininkė. Amerikos vyriausybei turėjo būti pirmiau pranešta apie Fransijos sumanymą. Amerika gi, kaipo „kovotoja už tautų laisvę pirmos rūšies“, nenorėjo užsitraukti ant savęs keršto dėl pasų neišdavimo, todėl tatai atlikti pavedė Fransijai. Vienatiniai bendrai, kuriais Lietuva gali nusitikėti, yra vidurio valdijos, visų pirma Vokietija. Savaime suprantama, kad atskiruose vyksniuose pavieniai asmenys dažnai negali pastebėti šito bendrystės apsireiškimo. Bet karo metu kitaip būti negali. Apskritai, apsiėjime su visuomene ir rūpinimosi Lietuvos kraštu ir jos ateitimi Vokietija visados buvo tikras bendras. Su Vokietija Lietuva gali šimtą kartų geriau susitaikyti, negu su santarve, kuri tenori Lietuvos pražūties. Vokietija gi tenori skatinti Lietuvos augimą ir skleidimąsi.

Antanas Smetona (nuot. Vikipedija)

Šaltinis: Kahmann, W. (1918, Rugsėjo 17). Kas yra Lietuvos bendras? Dabartis (139), p. 1-2. [žiūrėta 2018-07-31] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23920&seqNr=1
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23920&seqNr=2