1918 m. rugsėjo 19 d. | Friedrich Hussong | Kaipo svečias Kaune

Vienas vokiečių laikraščių korespondentas Friedrichas Hussongas neseniai su keletu kitų spaudos atstovų žinijos reikalais važinėjosi po Lietuvą, o ta proga aplankė ir Kauną. Dabar jisai savo įspūdžius skelbia ilgokame straipsnyje po antrašu „Lietuvos sostinė“ laikraštyje „Tägliche Rundschau“. Jo išvedžiojimai yra įdomūs ir lietuvių sluoksniams, todėl mes ištrauką iš jų dedame šitoje vietoje.

Kaunas stovi Lietuvos viduryje; todėl jisai yra savaime Lietuvos sostine, nes jisai randasi tokioje srityje, kame yra gryni lietuviai sodiečiai. Rusų vyriausybė Kaune, tiesa, nėra įtaisiusi geležinkelių sąmazgos kaip pavyzdžiui Vilniuje arba Gardine; bet užtat geografinis jo padėjimas santakoje Nemuno su Nerimi jį daro vyriausia viso Lietuvos upyno vieta; jis yra ir bus vyriausia to vandens kelių taislo upis, per kurį eina prekybos kelias iš Karaliaučiaus Kijevan.

Rusų vyriausybė, dalinai per prigimtą savo nerangumą, dalinai per kvailumą, tyčia nieko nedarė, kas, ačiū geografiniam Kauno padėjimui, būtų galėję būti naudinga pakelti tai Lietuvos sostinei. Čia matyti tas pats vaizdas, kaip ir Lenkijoje, kame gamtinis kelias, Vysla, nuo Varšavos jūros linkui tyčia buvo laikomas apleistas, idant lenkams šitas gamtos kelias neparodytų, kur link jiems reikia šlyti. Vyslos vaga Lenkijoje yra nelemtame stovyje, todėl reikės keletos dešimčių metų laiko ir didžių sumų pinigų jai išvalyti taip, kaip liepia vokiečių sąvoka apie išvalymą. Nemuno vagos stovis yra daug geresnis. Bėgant laivu nuo Kauno pasroviui, kelionė klojasi visai gerai. Aišku, jog Nemuno vaga būtų galima išvaldyti daug trumpesniu laiku ir daug mažesnėmis išlaidomis, negu Vyslos.

Tai yra šio laiko pajuokas, kad vokiečiai turėjo Lietuvą išvaduoti, idant Kaunas gautų uostą, kuris yra pirmučiausiasis to miesto reikalas. Vienais metais vokiečių kareivis yra atlikęs tai, ko lenkai su rusais neįstengė atlikti šimtais metų. Nenuilstąs vokiečių kareivis džiaugiasi, galėdamas ką pagaminti; jis dirba dieną ir naktį, ir stengiasi patobulinti, ką bajoras ir činovnikas vengė ir paliesti.
Kur tiktai pažvelgsi – visur naujausio laiko vokiečių darbai. Tuo trumpu laiku, žinia, tegalima tiktai paviršium apvalyti, tiktai laikinai sutvarkyti ir prikelti. Čionai yra vyriausybės valdomas degtukų fabrikas, kuris kasdien padirba milijonus tų šviesos gamintojų; viso labo aštuoniasdešimt tūkstančių dėželių. Vienoje vietoje pušies medis įžengia įstaigon, o kitoje vietoje jau išeina pilnos degtukų, aplipintos popierio juostelėmis degtukų dėželės. Į dešimt minučių galima pamatyti visas pušies kelias iki degtukų dėželės. Tenai vyriausybė yra pastačiusi kelis tiltus. Pro tiltus apačioj bėga laivai. Kitur matyti prekyba knygų bei laikraščių. Toliau kareiviai dirba Kauno uostą, kurio nesiryžo dirbti nė lenkai, nė rusai. Kitur jie valdo garvežį, dar kitur garlaivį. Kareiviai iš žemių ir virbų upės viduryje dirba salą, kitur jie vėl per smėlį daro taką garlaiviams. Keltuvais jie prikrauja ir iškrauja laivus ir taip tarpininkauja tarp laivų ir geležinkelio. Kareiviai gamina laikraščius ir paveikslų parodas; jie rūpinasi tvarka ir apsauga; jie valdo ir tvarko be poilsio. Daug triūso – maža padėkos.

Einame gatvėmis – šaligatviai mediniai. Eilės medinių namų užrakintomis durimis ir langais. Einame palei tylius vienuolijos mūrus, pro katedrą, pro kunigų seminariją. Čia matyti namų iš vėlesnio gotikos ir baroko laiko. Svetimi išrodo tie namai tarpe maskoliško ir lenkiško apsileidimo. Netoli Viešasis plecius su gražiu miesto namu, kuris, rodosi, yra lyg užklydęs iš gražesnių sričių. Kiek matyti gražių namų, tai vis vokiečių stiliaus namai, tarpe baisių, neapsakomai apleistų būtų. Rusai, kiek galėdami, tuos senuosius palaikus yra aptepę dažais ir kalkėmis. Tačiau ir taip sudarkyti jie dar yra pažįstami žinovo akiai. Nuo kalnų, kuriais apsiaustas miestas, yra matyti, kokioje gražioje vietoje jisai stovi. Darosi aišku, kokis gražus privalėtų būti šitas miestas ir tokia plati turėtų būti jo prekyba.

Kaunas vokiečių okupacijos metais (nuot. https://archiwum.allegro.pl)

Šaltinis: Kaipo svečias Kaune. (1918, Rugsėjo 19). Dabartis (141), p. 3. [žiūrėta 2018-07-31] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23922&seqNr=3