1918 m. rugsėjo 22 d. | Pradžia moterų darbavimosi

Moteris kaipo darbininkė jau atsižymėjo pradinėje istorijoje; taipo jau ir kai kuriuose kituose daiktuose, nors tą nuopelną vyrui priskaitė, ir tiktai neseniai vienas pagirtas ūkio istorikas tikrai nušvietė moters darbo pradžią ir jo svarbumą ūkyje.

Dabar, karo laike, moteris darbuojasi įvairiose šakose vietoj vyro darbo, o svarbiausiai žemės ūkio srityje ji, vieton dirbti kastuvu, eina paskui žagrės. Tokiu būdu grįžta prie savo pradinio darbo, iš kurio išaugę visi jos darbai žemės ūkio gyvenime.

Išdirbinimas žemės ir gaminimas maisto yra pirmieji darbai, kuriais ji užsiėmė istorijos pradžioje. Moteris kaipo darbininkė jau atsižymėjo pradinėje istorijoje; taipo jau ir kai kuriuose kituose daiktuose, nors tą nuopelną vyrui priskaitė, ir tiktai neseniai vienas pagirtas ūkio istorikas tikrai nušvietė moters darbo pradžią ir jo svarbumą ūkyje. Seniai išsiplatinusi pažiūra, kad kultūros žmogus buvo pirma medėju, paskui kerdžiu ir pagalios žemdirbiu, taigi nereikėjo moteriai darbuotis toje šakoje. Niekur pradinėje istorijoje nerandame moterį medėją arba piemenę. Žemdirbystė yra taip pat sena, kaip medžioklė ir galvijų auginimas; sulig tyrinėjimų, gal dar senesnė yra daržininkystė už žemdirbystę. Į tą nurodo ir Biblijos pasaka apie Edeno daržą, iš kurio išvarė žmogų žemę dirbti. Biblijos istorijoje, kaip ir visur kitur apie pirmąjį žmogų – žemės išdirbime vyrui priskaito pirmenybę.

Naujausieji tyrinėjimai apie istorijos pradžią visiškai atmainė tą padėjimą. Ne Adomas buvo pirmu daržininku, kurs kasė žemę, Evai verpent, bet Eva yra pirmoji daržininkė. Į tą nurodo Biblijos skirsnis (Moises 2, 1 knyga, skirs. 24): „Todėl vyras apleis tėvą ir motiną ir susijungs su savo pačia.“ Kada kitur Biblijoje visur duoda vyrui pirmenybę, čionai dar pramirga senovės šeimos forma, kuri dar šiandien užsilaikiusi pas tiesmukas tautas – ją vadiname senobine. Ten šeimos priklausomybė, paveldėjimas ir kitos teisės priguli nuo motinos ir pačios. Pas pirmąsias kultūros tautas, kurios rašto ženklais iškyla iš istorijos tamsos, pas šumerus ir babilonus, motinos teisė derėjo dar prieš 4 tūkstančius metų, prieš Kristaus užgimimą.

Kaip teisės, taip ir priedermės kultūros pradžioje priderėjo moteriai. Pas daugelį tautų, pavyzdžiui, pas šiaurinės Amerikos murinus, pradinė žemdirbystė artimai rišosi su moteries darbu. Tose gadynėse moteris davė pradžią apsigyvenimo vietai, kadangi dėl aprūpinimo vaikų ji negalėjo laisvai kilnotis. Vyras – laisvai bastosi aplink; vėlesniame laike, vyras kaipo kareivis ir politikas rūpesnius apie kasdieninę duoną palieka pačiai. Tą aukštą kultūros darbą žemdirbystę ir išmaitinimą reikia aukščiau negu pirmą kainuoti. Ji pastatė daržininkavimui pamatus; ji išrišo ir maisto problemą.

Moteries priedermė buvo aprūpinti visą giminę maistu, kaip ir dabar dar randame pas tiesmukas tautas, o tas maistas susidėjo iš augalų, kadangi mėsos maistas buvo nevisados gaunamas; jis prigulėjo nuo laimingo žygio. Moteris turėjo aprūpinti maisto ilgainiui; reikėjo mėsą ir kitus daiktus taip sutaisyti, idant jie greitai nesugestų ir ilgai laikytusi.

Iš to aiškus visokių valgomų įraugimas, ką pradinėse gadynėse labai vartoja. Rūgšti košė ir įraugtas alus turbūt yra senesnis už duoną; duonos įraugimas yra užsilikęs iš pradinės žmonijos istorijos.

Pas primityvias tautas toks maisto sutaisymas: iš nevalgomų augalų padaryti valgomus ir kad jie laikytųsi – buvo visados stropus ilgas darbas, kurį visados atliko moteris: ji džiovino, trynė, skuto ir mirkino, ir pritaisytą maistą kavojo; ji rinko augalus ir rūpinosi juos išlaikyti ilgainiui, idant atėjus snkiems laikams maityti jais savo šeimą.

Moksliškame išvedime tas mokslininkas prtisimena ir dar neišrišto bulvių pradžios klausimo. Bulvės yra kilusios iš augalų rūšies, kurie labai naudingi. Bet žemėje, iš kur bulvės kilusios, tai yra Peru, jas nevalgo žalias ir neverda. Perai ilgu, vargingu būdu padaro iš jų vadinamąją „Chuną“, skystimą iš sušalusių bulvių. Turbūt bijojo bulvių nuodingumo ir todėl jas tokiu būdu taisė.

Lietuvos moterys XX a. pr. (nuot. Austrijos nacionalinės bibliotekos)


Šaltinis: Pradžia moterų darbavimosi. (1918, Rugsėjo 22). Dabartis (144), p. 3. [žiūrėta 2018-08-09] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23925&seqNr=3

1+