1918 m. rugsėjo 24 d. | Lietuvos ūkininkų sąjunga

Kad įvairios tautos sugyventų prietelystėje ir kita-kitai padėtų plėtotis, tikriausias tam pagrindas yra reikalų bendrumas ir gretimi tikslai, vadinasi, to negalima įvykinti tik politikinėmis sutartimis arba visuotiniu jautimu.

Kaune neseniai įsteigė Lietuvos ūkininkų sąjungą. Apie šito įsteigimo svarbumą laikraštis „Das neue Litauen“ iš vokiečių pusės praneša štai ką:

Vokiečiai ūkininkai su džiaugsmu pasitiko įsteigimą šitos Lietuvos ūkininkų sąjungos, kuri, prisidėdama prie politikinių siekimų, tenori tiktai skatinti to krašto plėtojimąsi. Džiaugiasi ne tik jie kaipo ūkininkai, bet ypač dėl to, kad per ją bus galima susimegzti daug gero žadančiu taikiumi. Sutvarkyti gyvenimo sąlygos kraštuose, kurie lig šiol yra buvę Rusijos, bet eina greta vokiečių ribos – svarbus uždavimas ne tik mūsų politikos vadovams, bet ypačiai ir mūsų sutvarkytiems amatininkų luomams. Kad įvairios tautos sugyventų prietelystėje ir kita-kitai padėtų plėtotis, tikriausias tam pagrindas yra reikalų bendrumas ir gretimi tikslai, vadinasi, to negalima įvykinti tik politikinėmis sutartimis arba visuotiniu jautimu.

Tai labai geras ženklas lietuvių-vokiečių ateities taikiui, jei atatinkamojo tos, dar steigiamos valdijos pašaukimo atstovai toje valandoje, kada jie steigia bendrą organizaciją kelti savo žemei, parodo, jog jie nori susirišti su Vokietijos ūkio organizacijomis ir geidžia naudotis jų parama ir patarimais. Vokiečių žemės ūkio taryba ir karališkoji Prūsų žemės ūkio kolegija, kaipo įstatymu pašaukta vokiečių žemės ūkio atstovybė, vokiečių žemės ūkio-bendrovė su daug gero padariusiomis savo įstaigomis žemės ūkio technikos srityje ir didžiosios bendrovių sąjungos savo didžiais prityrimais visose žemės ūkio bendrovių reikalų šakose, be abejo neatsakys jai savo paramos. Ir karinis Vokietijos ūkio skyrius, kuris eina išvien su ūkininkų sąjunga ir su Vokietijos ūkininkų draugijų susivienijimu, sudarė bendrą centrą-organizaciją vienodam vokiečių žemės ūkio reikalų išrišimui, galės padėti atatinkamuose sykiuose.
Jauna sąjunga įvykinti didžiams savo uždaviniams gaus pagalbos organizacijos ir technikos klausimuose. Be to galima tikėtis, jog prasidės platus mainas ūkio gaminių ir ūkiui reikalingos medžiagos. Ligi šiol Rusijos siena su savo susinešimo apsunkinimais, kurie kildavo iš vidujinės ir laukutinės Rusijos politikos, buvo nelyginant neperlipama siena tarp kaimynių tautų. Todėl Vokietija su savo kaimynais rytuose prieš karą nedaug teturėjo veikalų, o ypatingai Lietuva Vokietijoje buvo beveik nežinoma. Naujosios sąjungos bus svarbus uždavinys – prisilaikant prie vokiečių ūkio, Lietuvos ūkį taip išplėtoti, kaip to reikia gaminti žaliąjai medžiagai savo kraštui ir Vokietijai. Vokietija tuo tikslu galės veikti pristatydama reikalingų ūkiui daiktų, pav. sėklų, veislinių gyvulių, ūkio mašinų ir dirbtinių trąšų.

Taigi Lietuvos ūkininkų sąjungos pasistatytasis tikslas suteikia geros progos darbuotis bendrai su Vokietijos ūkininkais. Anos sąjungos įkūrėjai pat pradžioje buvo priėmę tą dėsnį, kad reikia dirbti su Vokietijos ūkininkais išvien. Tatai parodo, jog Lietuvos žemininkai yra tikrai supratę, ko jų žemei reikia. Tokiu būdu ana sąjunga derės ne vien būsimosios savo valdijos ūkiui plėtoti, bet šalia to loš ir svarbią rolę visuotiniame taikiuje su Vokietija. Abiem pusėm iš to bus naudos, vadinasi, ana bendrovė padės susigretinti abejiems.

Dr. Mehrens,

Vedėjas „Vokietijos žemės karo skyriuje ūkio“.

Šaltinis: Lietuvos ūkininkų sąjunga. (1918, Rugsėjo 24). Dabartis (145), p. 1. [žiūrėta 2018-08-09] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23926&seqNr=1