1918 m. rugsėjo 24 d. | Pranas Dailidė | Kur darbo ieškoti

Žinojimo, kaip reiktų verstis, mūsų sugrįžėliams netrūksta, ir gerų norų taip pat užtenkamai, bet kad jie galėtų įvykinti savo norus gyvenime, jiems stoka tos gyvenimo mokyklos, kurią turi inteligentas užsienyje.

Nesykį jau minėta buvo lietuvių laikraščiuose, kad sugrįžę iš Rusijos mūsų inteligentai neberanda Lietuvoje sau darbo. Gerb. kun. J. Tumas (žr. „L. A“ nr. 80 š.m) nurodydamas svetimtaučių pavyzdžius, kviečia mūsų sugrįžėlius parodyti daugiau iniciatyvos, daugiau mokėjimo savystoviai verstis. Be abejo, kiekvienas norėtų į dangų, jeigu nuodėmės leistų. Bet tame ir dalykas, kad iniciatyvos vienu geru panorėjimu neįgysi. Vienas dalykas yra žinoti ir norėti, o visai kas kita mokėti. Žinojimo, kaip reiktų verstis, mūsų sugrįžėliams netrūksta, ir gerų norų taip pat užtenkamai, bet kad jie galėtų įvykinti savo norus gyvenime, jiems stoka tos gyvenimo mokyklos, kurią turi inteligentas užsienyje. Be rodančio kelią piršto mes žingsnio negalėdavom žengti pirmyn. Šitos mūsų auklėjimo ypatybės mums nereikia užmiršti, jeigu mes norime teisingai įvertinti savo pajėgas. Nėra tai mūsų kaltė, bet ir pro pirštus į ją žiūrėti neprivalome.

Sunku, žinoma, nurodyti, kaip turėtų pasielgti tikrame gyvenime mūsų visuomenė, kad minėtą prigijusį mums surumbėjimą išgydytų. Kas dešimtimis metų slogino mūsų sielą, negali akies mirksniu be pėdsako išdilti. Vienok, norėčiau parodyti vieną vaistą, kurs jeigu ne visai išgydytų, tai bent keik pagelbėtų sunkiai nusivokiantiems mūsų inteligentams. Vaistas nėra mano išradimas, bet jis pas mus kaip ir užmirštas. Kalbu apie daro skyrius. Jų naudingumą nieks negina. Bet kad surastumei Vilniuje darbo skyrių, tai turi ieškoti atsidėjęs. Ir darbo, sako, ten nieks nesiūląs ir neprašąs. Gal ir čia, jau mes patys negalime susitvarkyti, bet, rodos, dalykas nėra taip sunkus. Kad į darbo skyrių kreiptųsi, reikalinga kuo plačiausiai skelbtis, o kad jis duotų tikros naudos, reikia jis tinkamai sutvarkyti. Pirmiausia visi provincijos inteligentai, labiausiai rašantieji žinutes į laikraščius, turėtų palaikyti savo dorine pareiga siųsti į darbo skyrius žinių apie visas jų apylinkėje neužimtas gydytojų, mokytojų, aptiekininkų, vargonininkų ir t. t. vietas. Toliau, turtų būti darbo skyrių ir žemesniuosiuose provincijos punktuose. Ten galima būtų vesti tiksli apylinkės registracija. Jeigu darbo skyriai veikia užsienyje, kur jie mažiau reikalingi, tai tuo labiau mes lietuviai turime pas save jų idėją gaivinti. Kitaip šiandien savo padėjimo nepalengvinsime.

Pr. Dail.

 

Vilnius, J.I. Kraševskio namas ir Šv. Jono bažnyčios šoninis fasadas. (1873-1881) (nuot. http://www.eparodos.mb.vu.lt/vilnius_fotografijose/gatves/4.htm)

 

Šaltinis: Dailidė, P (1918, Rugsėjo 24). Kur darbo ieškoti. Lietuvos aidas 91 (139), p. 1. [žiūrėta 2018-08-06] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66558&seqNr=1

1+