1918 m. rugsėjo 28 d. | Šis tas iš mūsų siekinių ir lūkesnių

Iki galutinai nenusistovės politikinis gyvenimas, mums reikia dar uoliau ir stropiau tvertis to konkretinio gyvojo darbo, kurs yra jau varomas ir kurs gali pasigirti savo vaisingumu. Tat – žmonių švietimo darbas.

Kiekvienai tautai turi rūpėti, kad josios piliečiai būtų pakankamai darbu aprūpinami ir kad tas darbas būtų vaisingas. Reikalinga, kad žmonių gaminai dirbiniai patys galėtų išlaikyti laisvas rungtynes su kitais tokiais pat dirbiniai plačioje platinimo mugėje susitikdami. Kad tai būtų galima reikia, kad išlaidos, vartojamos šiems dirbiniams gaminti būtų, su rungtyninėmis palyginus, kuo mažiausios, t. y. reikia, kad dirbinių savikainė būtų kuo žemiausia. Juo skirtos tarp muginės ir išdirbimo kainų nuošimtinei didesnis, tuo  lengvesnis išdirbimo platinimas. Į tai atsižvelgiant, kiekvienai tautai turėti tokių valstybinių ir visuomenių įstaigų, kurioms būtų pavesta tos dirbinių kainos reguliuoti. Tvėrimas savo šalyje pramonei tinkamų sąlygų turi tat būti svarbiausias tautos uždavinys, kiek ji nori būti savo likimo lėmėja.

Kas gi reikia daryti šioms sąlygoms sutverti? O gi štai kas.

1. Reikia, kad būtų įgyta palankių vidaus susitvarkymo sąlygų, kuriose žmonių gabumai ne tik nebūtų glemžiami, bet dar remiami ir kuriose privatinė iniciatyva (sumanymas) galėtų rasti sau vietos.
2. Reikia, kad būtų nustatyta tinkamų sugyvenimo išlygų su kaimynėmis tautomis.
3. Reikia, kad visa šalis gautų galimybės eiti prie aukštesnio ir žmoniškesnio kultūrinio ir materialinio stovio.
4. Reikia, kad žmonių lavinimas būtų kuo aukščiausiai keliamas.
5. Reikia, kad šalis palaikytų esamas ir pasigamintų pageidaujamų pratusių technikos pajėgų.
6. Reikia, kad šalis pakankamai įgytų kvalifikuotų technikos darbininkų.
7. Reikia, kad būtų išdirbtos ir visų priimtos tinkamos ir patvarios darbo apmokėjimo sąlygos.

Prie šių pagrindinių pageidavimų vykinimo turėtumę visomis išgalėmis eiti, nelaukdami, kol virs lengvesni laikai. Gaila tik, kad rods dar neteksime tiek organizuotų ir susitarusių spėkų, tai vaisingai daryti.

Iki galutinai nenusistovės politikinis gyvenimas, mums reikia dar uoliau ir stropiau tvertis to konkretinio gyvojo darbo, kurs yra jau varomas ir kurs gali pasigirti savo vaisingumu. Tat – žmonių švietimo darbas.

Kur po tiek metų žmonių dvasios slėgimo, po tiek metų politinio jungo, nematome, kaip mus šis dvasios milžinas keliasi, apsireikšdamas visokių rūšių mokyklų ir šiaip lavinimo įstaigų steigimu. Galima tik džiaugtis, kaip tokiu konkretiniu darbu skiname ir tęsiame platų mūsų kultūrai kelią, kuriuo beeidami tikimės pasieksią laimingesnės, kaip, kad būta, ateities.

Neveizint to, šitoje srityje yra dar kas pagalvoti, kad dabartinis švietimo darbavimasis tvirčiau susirštų su laukiama ir spėjama ateitimi, su tolimesniais bendrais mūsų atgijimo siekiniais. Grįždami prie ekonominės mūsų gyvenimo pusės, tojo gyvenimo artimiausiais siekiniais pasivaduojant, pasistengsime paliesti dabartinį mūsų švietimo darbavimąsi, Turėdami, kaip jau aukščiau pasakyta, artimiausią tikslą sutverti tinkamų išlygų, kuriose kiekvienas pilietis galėtų būti darbu aprūpinamas, reikia pažvelgti, ar vartojamas nūn mokyklos tipas yra ganėtinas. Mokykla, kurią tvėrėme ir tveriame, pasiryžusi yra bendrąjį švietimą plėtoti. Toks mokyklos tipas, gal ir ne be ydų, be abejo, mums pirmiausiai ir daugiausiai reikalingas, nes tik tąją mokykla pasinaudojant, veikiausiai pasigaminsime išlygų, kuriose yra galimas tautos atgijimas ir josios vystimasis. Tačiau šios rūšies mokykla toli gražu negali atstoti ir patenkinti mūsų, kuomet statom jau praktikos tikslus pagaminti tautai technikos veikėjų ir apšviestų kvalifikuotų technikos darbininkų. O tos pajėgos mums kaip tik kuo veikiausiai bus reikalingos, kuomet ne kalba, bet darbu imsimės Lietuvos atstatymo.

Tat ir išeina, kad mums reikalinga dar kuo veikiausiai sutverti eilę specialinių technikos profesionalinių mokyklų, būtent: technikų, agronomų, matininkų ir šiaip įvairių amatų mokyklų ir kursų.

Linkuvos progimnazija. 1918 m.

Šaltinis: Šis tas iš mūsų siekinių ir lūkesnių (1918, Rugsėjo 14 ). Lietuvos aidas 93 (141), p. 1-2. [žiūrėta 2018-08-06] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66560&seqNr=1;http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66560&seqNr=2