1918 m. rugsėjo 28 d. | Wilhelm Kahmann | Svarbūs pasitarimai

Lietuvių vadovų jau ne kartą pareikšta, kad jie kviečia kitataučių mažumas bendran darban, o ir mūsų nuomonė tokia, jog lietuviai negali apsieiti be mažumos atstovų. Norint, kad kraštas greit ir lengvai atsistotų savo kojomis, reikia, kad pačiame krašte nebūtų priešininkų.

Berlyne jau keletą dienų laiko posėdžius vyriausia Vokietijos seimo komisija, tardamasi apie karo ir dabartinės politikos klausimus. Gi tose žemėse, kurios save skelbia „tikrosios demokratijos ir tautų laisvės pavyzdžiais“, pastaruoju laiku valdžios nebesitaria su tautos atstovais. Net pagrindiniuose klausimuose to nepadaryta. Taip santarvės valdijų vyriausybės Austrijos raštu pasiūlytą taiką atmetė, nesiklaususios, kokia apie tai jų tautų nuomonė. Kitaip Vokietijoje: čia tauta per išrinktus savo atstovus nuolatai dalyvauja žemės valdyme ir turi svarbios įtakos.

Matyti, kad žmonių teisės Vokietijoje platesnės. Tačiau pažangesniosios partijos tuo nesitenkindamos šitas teises nori dar praplėsti plačiau ir jas išdirbti tobuliau, kad visai atitiktų žemės sąlygoms. Šitie klausimai ypačiai dabartiniuose pasitarimuose stovi pirmoje eilėje. Kairiosios ir vidurinės partijos stengiasi dar labiau sustiprinti parlamento galią. Jos siekia vadinamojo parlamentarizmo.

Tik tokios tautos, kurios politikos žvilgsniu pilnai pribrendusios, tegali sprendžiamąjį balsą valdijos reikaluose pavesti parlamentui. Anglijoje šitas mėginimas pavyzdin visai nepavyko. Ten karalius turi tik šachmato figūros rolę, ir jokios įtakos neturi į valdijos reikalus. Tokia jau maža ir žmonių atstovybės įtaka. Visa galybė ministerių pirmininko rankose. Šitas savo galybe naudodamasis neboja nieko, lyg kokis diktatorius. Ir Fransijoje šitie mėginimai nenuvedė geresnin padėjiman. Geroką laiką jau ir ten ministerių pirmininkas valdo kaip diktatorius. Prieš nekurį laiką vos dar valdė parlamentas, bet iš to valdymo išaugo nepasakomi kivirčai. Seimo dauguma ir jos ūpas mainosi, visos partijos trokšta galybės, o kokis partijos viršus, sulig to ir valdijos vairas bus sukamas veik dešinėn, veik kairėn. Kokin liūdnan padėjiman demokratizmas nuvedė Ameriką, tai prirodo visus doros ir proto įstatymus kojomis paminąs Vilsono elgimasis. O kaip su Rusija? Ar ne čia partijinės kovos nuvedė visuotinan suiriman.

Todėl būtinai reikia surasti vidurinis, tikras galės pasidalinimas tarp valdovo, valdžios ir parlamento. Tai vienas siekis, kuris norima įvykinti dabartiniuose Berlyno pasitarimuose.

Austrijoje, pasitarimų dalyje gvildenamas Vokietijos taikius su kitomis Europos valdijomis, svarbiausią vietą užima pasitarimai apie Vokietijos taikių su išliuosuotoms Rusijos paribio valdijomis. Prie to buvo liečiama ir apie padėjimą Vicekancleris von Payeris išreiškė vokiečių valdžios nuomonę. Pirmiausia turinti įvykti sutarimas sulig Vokietijos ir Lietuvos sudarytinų konvencijų, kurias patvirtinti privalės būsimoji Lietuvos valdžia. Laikinoji krašto atstovybė, prieš įsteigiant Lietuvoje valdžią, pirmiausia turi susitarti apie konvencijas. Tuo tarpu jos dar negalima pripažinti viso krašto atstovybe, kol joje nebus pakankamai Lietuvos ūkininkų luomo ir Lietuvos kitataučių, lenkų ir žydų atstovų.

Šitas reikalas būtinai reikia sutvarkyti dar prieš sudarysiant vyriausybę. Nes juk negalima reikalauti iš kitataučių to krašto mažumų, kad jos klusniai priimtų vyriausybę, kurios sudaryme joms nė kiek nebuvo leista dalyvauti. Taip padarius, jos iš kalno šitai vyriausybei būtų priešingos ir kliūdytų jos veikimui. Bet jei kitataučių mažumos turės progos dalyvauti krašto vyriausybės sudaryme, tai jos savaime ir pripažins šitą vyriausybę, ir ją rems. Lietuvių vadovų jau ne kartą pareikšta, kad jie kviečia kitataučių mažumas bendran darban, o ir mūsų nuomonė tokia, jog lietuviai negali apsieiti be mažumos atstovų. Norint, kad kraštas greit ir lengvai atsistotų savo kojomis, reikia, kad pačiame krašte nebūtų priešininkų. Šito klausimo ligi šiol kaip reikiant nepabota, bet dar ne per vėlu, dar pavojų galima pašalinti.

Visų seimo partijų atstovai yra pabrėžę, kad svarbu vietiniam padėjimui duoti taisyklingai išsivystyti. Po šitų tarybų manome, kad visai išnyks iš nepasitikėjimo Vokietija iškilę abejojimai ir nesupratimai, galima tikėtis, kad bendrai bus varomas lietuvių valdijos vidurinis plėtojimosi darbas. Dabartinių pasitarimų Berlyne svarba tame, kad išlyginta daug priešingumų ir paaiškinta horizontas.

Šaltinis: Kahmann, W. (1918, Rugsėjo 28). Svarbūs pasitarimai. Dabartis (149), p. 1-2. [žiūrėta 2018-08-23] Prieigai internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23930&seqNr=1
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23930&seqNr=2