1918 m. rugsėjo 4 d. | Wilhelm Kahmann | Lietuvių „reikalavimai“

[…] lietuviai „reikalauja“, kad vokiečiai leistų Lietuvos valdiją steigti lietuvių jėgomis, ir kad vokiečių padėjimas – kaip tatai jau sako patsai žodis – teprivaląs būti tikrai padėjimas!

Apie lietuvių „reikalavimus“ laikraštis „Berliner Tageblatt“ skelbia įteiktą rugpjūčio 17 dieną Lietuvos Tarybos Vokietijos kancleriui raštą. Tuo raštu lietuviai „reikalauja“, kad vokiečiai leistų Lietuvos valdiją steigti lietuvių jėgomis, ir kad vokiečių padėjimas – kaip tatai jau sako patsai žodis – teprivaląs būti tikrai padėjimas! Statant valdiją pačių lietuvių jėgomis, tos vokiečių vyresnybės, kurios dabar dar tebevaldo tą kraštą ir tebeturi jį užimta šalimi, neprivalančios daryti kliūčių.

Visų pirma reikalingiausia esą sutvarkyti: 1. Tarptautinis Lietuvos padėjimas ir 2. Vidujinis jos padėjimas. Punkte 1 lietuviai reikalauja, kad Lietuvos nepriklausomybę pripažintų Vokietijos sąjungininkai ir neutralės valdijos. Punkte 2 lietuviai išdėsto, jog Lietuvos vyriausybė reikia pradėti sudaryti iš viršaus, o ne iš apačios. Kadangi vokiečių vyresnybės dabar negalinčios išeiti iš to krašto ir jų negalima pakeisti lietuvių vyresnybėmis, tai primenamuoju raštu sako, jog tesąs tiktai vienas galimas išėjimas, būtent: valdžios skyrių pasidalijimas, vadinasi, kai kurios valdymo sritys reikią visai pavesti lietuvių žiniai, o kitos galinčios palikti vokiečių vyresnybių žinijoje, kol neateis laikas, kada ir jos bus galima perleisti lietuvių vyriausybei.

Laikraštis „Berliner Tageblatt“ dar praneša, jog neseniai atvykusią Berlynan lietuvių delegaciją, tiesa, priėmęs Vokietijos užsienio reikalų ministeris von Hintze, bet jisai sakęsis su Lietuvos reikalais dar nesąs kaip reikia susipažinęs. Delegacijai patarė kreiptis į valdijos komisorių užimtiems rytų kraštams, kurio tuo tarpu nesą Berlyne.

To reikalavimo turinys bešaliam vietinio padėjimo žinovui išrodo labai keistas. Mes nurodome į viršuje paduotą laikraščio „Frankfurter Zeitung“ straipsnį, kuris labai teisingai nupiešia padėjimą, į kurį lietuviai būtų pakliuvę be vokiečių pagelbos. Polonizmas būtų veikiai prarijęs visą žemę. Ar tai yra padėka už tatai, kad nori nustatyti, kiek reikia teikti padėjimo? Jei šio rašto autoriai giriasi, kad vadovaujasi vien tiktai minėtaisiais žemės reikalais, tai reikia sakyti, kad jie neapmato reikiamai pasaulio politikos.

Bet veltui mokinsi tuos, kurie nemėgsta pasimokinti. Tokio įspūdžio gauni, žiūrėdamas į reikalavimus sulig tarptautinio ir vidujinio padėjimo. Tiktai vieną klausimą statome to rašto autoriams: ar jums tatai neaišku, kas miniai sodžiuose dabar labiau rūpi, ar kad Lietuva turėtų tarptautinės reikšmės, ar kad jų žemėje viešpatautų ramybė ir tvarka ir kad taptų nusmelktos bolševizmo baisenybės. Kad kiltų žemės ūkis, kad žydėtų mokyklų reikalai, kad liaudis būtų apsaugota nuo limpamų ligų ir visur, kiek leidžia karas, būtų duota laisvė. Liaudies atsakymas į tą klausimą negali būti abejotinas. Jei anie vadai atsižvelgtų į tikrąjį padėjimą, tada jie pažintų ir savo plano klaidingumą – valdiją steigti iš viršaus. Tatai yra taipo pat, kaip kad kas, statydamas namą, pirmiausiai pastatytų stogą. Valdymo jėgos padalinimas taipo jau tegali įvykti tiktai pradedant nuo žemutinių vietų.

Jei patartasis šitame memorandume mėginimas nenuvestų prie visuotinio sugriuvimo, per kurį turėtų labai nukentėti visuomenė, tai jis būtų galima išmėginti. Bet kad iš to pareina šimtų tūkstančių žmonių likimas, tai negalima taip besąžiningai pavesti atskirų asmenų nuožiūrai. Todėl mes laikome savo priederme dar kartą perspėti nuo per greito vykinimo planų ir nurodyti į tai, kad valdijos įsteigimui pirmiausia tam reikia padėti tvartas pamatas pačioje tautoje.

Berliner Tageblatt laikraštis, 1915 m. (nuot. https://www.dhm.de/fileadmin/lemo/suche/search/?q=Berliner%20Tageblatt)


Šaltinis: Kahmann, W. (1918, Rugsėjo 4). Dabartis (128), p. 2. [žiūrėta 2018-07-22] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23933&seqNr=2

2+