1918 m. rugsėjo 5 d. | Geležis ir plienas dabartiniame kare

Yra suskaityta, kad pereitais metais didžiose kovose Flandrijoj vokiečiai 24 valandose iššaudė daugiau municijos, negu visame kare 1870–1871 m. Tąsyk, mat, vokiečių artilerija visam karui iš viso suvartojo tik apie 700 000 šovinių.

Kadangi dabartinis karas trunka jau per ketverius metus, tai gana įdomu patirti, kiek yra geležies ir plieno lig šiol suvartota karo reikalams. Žinoma, tikrą skaičių apie tai tuo tarpu suteikti negalima, nes tūli šaltiniai, kurių būtinai reikia nuodugniam suskaitymui, tuo tarpu neprieinami. Bet vis galima jau šiek tiek apmatyti, kiek šitų metalų iki šiol yra suvartota.

Kur tik pažiūrime, visur ir visa, kas tik jungiasi su karu, yra daugiausia geležis ir plienas. Ar tai bus armotos – nuo didžiausių iki mažiausių – ar plieniniai kareivių šalmai, ar minasvaidžiai, ar šaudomosios mašinos – visa tat plienas, visa geležis! Ir kiek rūšių tų metalų reikia? Ranka metamosioms granatoms reikia kietos, sprogios medžiagos, o minkštą geležį, kursai skardos pavidale labai lengvai duodasi lenkti, vartoja dirbti patronams ir kartečiams. Šalia geležies vartoja ir pavaduoti kitoms medžiagoms, kaip variui, cinkui, švinui, odai, medžiui ir t.t. Didį uždavinį pastatė karas geležies ir plieno pramonei; todėl didžių ir stebėtinų darbų yra atlikusi per šitą karą pramonė.

Kad lengviau būtų suprasti, paimkite pavyzdžiui 1870–71 metų Vokietijos bei Fransijos karą. Šitame kare, kuris truko lygiai devynis mėnesius, Vokietija iš viso išsiuntė 160 vamzdžių armotoms savo kariuomenei frontan, gi dabartiniame kare ji savo kariuomenei kas savaitė turi pristatyti tiek naujų armotų. Taip pat yra ir su kitomis karo medžiagomis ir reikmenimis. 1870–71 m. karui Vokietija privalė [išnaudojo] iš viso 20 milijonų kilogramų geležies ir plieno. Bet kokią daugybę yra prarijęs dabartinis karas? Šitame kare Vokietija karo laukuose turi daugiau kaip dešimtį kartų tiek vyrų, negu 1870–71 m. Todėl dabarties vien kareiviams aprėdyti ir apginkluoti reikia jau dešims kartų tiek geležies ir plieno, kaip tąsyk. Visi žino, kad šiandien kareiviai vartoja tik ne vien šautuvus, kardus, bet ir vinimis pakaustytus batus, virtuvus ir t.t., didesnė dalis kareivio apdaro ir apginklavimo, kuri kitados būdavo dirbta iš kitų metalų, šiandien yra geležinė ar plieninė. Šalia plieninio šalmo vartoja plieninę skardį užsidengti krūtinei ir veidui, dujų kaukes ir t.t., taip, kad šiandieninis kareivis beveik visas apsikaustęs plienu ir geležimi. Pėstininkas šiandieną šaudo plieninėmis kulkomis, kovoja už plieninės skardos ir už plačios geležinės tvoros. Jo užlandos uždengtos skardomis, šaltame laike kūrenamos geležinės krosnaitės. Šalia pėstininko stovi šaudomų mašinų, už jų minosvaidžiai, lengvosios armotos, toliau užpakalin sunkesnės ir pagalios sunkiausiosios armotos, kurios neša 120 kilometrų tolio. Maistą ir amuniciją gabena geležimi apmuštais vežimais, automobiliais ir geležinkeliais.

Yra suskaityta, kad pereitais metais didžiose kovose Flandrijoj vokiečiai 24 valandose iššaudė daugiau municijos, negu visame kare 1870–1871 m. Tąsyk, mat, vokiečių artilerija visam karui iš viso suvartojo tik apie 700 000 šovinių.

D-ras J. Reichartas, vokiškosios plieno ir geležies pramonės bendrovės raštvedys, suskaitė, kad vidurio valdijos per 40 pirmųjų karo mėnesių iš viso suvartojo apie 50 milijardų kilogramų geležies ir plieno vien tik karo reikalams. 45 mėnesyje buvo suvartota jau 60 milijardų. Jeigu iš šito metalo galėtume nukalti žiedą ir jų užmauti ant žemės rutulio, tai ištisas šito žiedo metras svertų bent 30 centnerių. Jei iš tos geležies padarytume veleną ir juo apriestume vidurio valdijas, tai jisai turėtų apie 6000 kilometrų ilgio ir būtų tokis aukštas, kad už jo lengva pasislėpti, tai ištisas šito veleno metras svertų apie 200 centnerių.

Šitos skaitlinės parodo mums, kiek vidurinės valdijos suvartojo šitos medžiagos karo reikalams. Kiek šitos medžiagos lig šiol yra suvartojusi santarvė, to mes nežinome, bet vis galima spręst, kad ji yra suvartojusi dar daugiau geležies ir plieno, negu vidurinės valdijos, nes ji karui yra pristačiusi ne tiktai daugiau vyrų, bet ir yra praradusi didelę daugybę laivų, kuriuos nardomieji vokiečių laivai yra nuskandinę.


Šaltinis: Geležis ir plienas dabartiniame kare. (1918, Rugsėjo 5). Dabartis (129), p. 3. [žiūrėta 2018-07-27] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23934&seqNr=3

3+