1918 m. rugsėjo 5 d. | Liudas Noreika | Švietimo uždaviniai

Maža bėra vietų, kame bent pradedamoji bendrojo švietimo mokykla nebūtų reikalinga ir nebūtų įkurta

Švietimas tuo tarpu yra ta vienas sritis Lietuvoje, kurioje dabartinėmis aplinkybėmis ir sąlygomis geriausiai gali būti sunaudotos lietuvių inteligentinės pajėgos ir dirbamas lietuvių tveriamasis ir ateities statomasis darbas. Nenuostabu todėl, kad matome Lietuvoje steigiant vis daugiau ir daugiau įvairių rūšių mokyklų įvairių įvairiausiuose miestuose, miesteliuose ir sodžiuose. Maža bėra vietų, kame bent pradedamoji bendrojo švietimo mokykla nebūtų reikalinga ir nebūtų įkurta. Jei kame jų dar trūksta, tai daugiausia dėlto, kad arba vietos inteligentai, šviesuomenė buvo nerangūs, apsileidę, nesirūpino savo apylinkės švietimu, ir apskritai viešaisiais šalies reikalais, arba jų, tų inteligentų, vienoje ar kitoje vietoje visai nebuvo. Gretai pradedamojo švietimo neatsiliekama ir su vidurinėmis bei aukštosiomis  mokyklomis. Jų yra jau ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kaip Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Marijampolė, Panevėžys ir t.t., kuriuose ir prieš karą buvo vidurinių mokyklų, bet ir mažesniuosiuose, kaip Biržai, Kupiškis, Linkuva, Joniškis ir t. t., kurie seniau tik svajoti tegalėjo apie vidurinės arba aukštesniosios mokyklos įsikūrimą.

Įsikūrus ir vis kuriantis daug mokyklų įvairiose vietose, ne tik pradedamasis, bet ir vidurinis ir net aukštesnysis pilnos gimnazijos mokslas pasidarė gana lengvai prieinamas ir ištesimas mažne visiems, kas tik yra gabus arba mokslus.

Mokykla yra tas be galo svarbus židinys, iš kuri plečiasi ir auga visa šalies kultūra, kuri pagaliau bus tokia, kokią sugebėsime susidaryti mokyklą. Tą dalyką privalo nepamiršti visi visuomenės darbininkai ir ypač tie, kurie savo pajėgas yra padėję švietimo reikalams, būtent, mokytojai, pedagogai.

Seniau mokykla buvo svetimose rankose. Mes patys teturėjome jų nedaug, palyginti su apskritais krašto švietimo reikalais, o kurias turėjome, tos buvo sunkiai iškovotos ir visai dar suvaržytos. Taip esant, tada mes dar maža tegalėjome daryti įtakos į bendrą mūsų krašto švietimo krypsnį. Mūsų švietimo darbininkų visos pastangos buvo nukreiptos į kovą su rusifikacija. Į išgavimą pačiai mokyklai bent kiek geresnių sąlygų, į tai, kad mūs privatinės mokyklos turėtų, kiek galint, daugiau ir geresnio atoveiksnio ir į vyriausybines mokyklas. Tada savomis mokyklomis mes tegalėjome savo kultūrai auginti, taip sakant, tik užmazgų megzti.

Dabar padėjimas yra daug kitoniškesnis ir mums daug patogesnis, negu anuotat.

Ir dabar, tiesa, dar yra nemaža visokių kliūčių, kurios neleidžia dar visa platuma išplėsti švietimo ir kultūros tvėrimo darbo, bet tos kliūtys yra surištos su karo metu: pasibaigs karas ir jos pagaliau išnyks. Vis dėlto, nežiūrint daugelio karo meto keblumų, galime sakyti ir pasidžiaugti, kad švietimo darbas mūsų krašto dabar yra žymiai palengvėjęs; jo didelė ir žymi bei svarbi dalis yra mūsų pačių rankose. Tatai ir turi spirti mus gerai pagalvoti ir įtempti visas išgales, kad vykusiai atliktume savo pareigas švietimui ir tėvynei, kuriai dedame kultūros pamatus. Turime gerai žiūrėti, kad jie būtų sveiki, tvirti, kad ant jų galėtų būti drąsiai remiami mūsų atgimstančios tėvynės rūmai.

Nors mokykla daro šalies kultūrą, tiesia jai šiokius ar tokius pamatus, bet reikia nepamiršti, kad vis tik ir ji pati yra kultūros padaras. Kuriant Lietuvos valstybę ir tiesiant jai švietimo pamatus, turi ypač rūpėti, kad mokyklos būtų pritaikintos šalies reikalams, jo kultūrai, jo būdo ypatybėms.

Pasirenkant Lietuvai mokyklų tipus ir rūšis, statant programas, mokslo tvarką, ryšį tarp įvairių mokyklų ir t.t., negalima viso to pamiršti ir aplenkti. Ir tos mokyklos, kurios jau yra įkurtos ir jau dirba savo darbą, privalo į tai atsižiūrėti. Jau prasidėjo mokslas visose mokyklose. Bedirbant darbą lengviau pastebėti visoki trūkumai ir daryti pataisymai. Patyrimas turi patiekti medžiagos ateities tveriamajam darbui, švietimo bei mokslo sritį tvarkant nepriklausomai Lietuvai.

Bartkūnų pradžios mokykla.

Šaltinis: Noreika, L (1918, Rugsėjo 5). Švietimo uždaviniai. Lietuvos aidas 83 (131), p. 1-2. [žiūrėta 2018-08-02] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66562&seqNr=1;http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66562&seqNr=2