1918 m. rugsėjo 7 d. | Nepriklausoma Islandija!

Danija nepanorėjo varžyti savo piliečių apsisprendimo. Ne karu, ne ginklais, tik geru susitarimu gauna politikos laisvės mažutytė tauta; tiek žmonių kiek viename mūsų Kaune. Islandijos atsiskyrimą Danija lydi ne keiksmais, tik laiminimu geriau gyventi laisvėje ir džiaugiasi, padariusi žmonišką darbą

Toli toli į pat šiaurę yra vadinamoji ledų sala, kur dirbamos žemės tėra į pietus, kur teminta 90,000 žmonių, nors plotas lygus trečdaliui Vengrijos. Tai Islandija.

Pirma atrasta airių, paskui norvegų, ilgą laiką Islandija buvo ištrėmimo vieta, o valdės pati. Jau pusėje dešimtojo amžiaus Islandija turėjo savo parlamentą vadinamą „Althing“ kurs kasmet posėdžiaudavo per dvi savaiti. Pabaigoje 13 amžio Islandiją apėmė Norvegija ir valdė 120 metų. Vidaus nesantarvės, žemės drebėjimai ir kitoki priepuoliai praretino žmonių, o Danija dar labiau pablogino jų padėjimą. 1800 m. Danija panaikino Islandijos „althingą“, paskutinį savivaldybės ženklą.

Pasibaigus karui tarp Anglijos ir Danijos, per kurį Anglija valdė Islandiją, kito ten stiprus noras vėl patapti nepriklausoma. Ir jau 1812 m. pavyko jai vėl atsiimti savo „atlthingą“. Kovotojai už Islandijos laisvę dabar jau turėjo geros atviros dirvos savo sumanymams skelbti ir platinti tarp piliečių.

Nusimanymas, kad reikia patapti nepriklausomais, šiuo metu yra apėmęs visus islandiečius, kuriems šis pasaulio karas padeda tai įvykinti. Šiais metais islandiečiai laimėjo savo laisvę; Danija, Islandijos globotoja, gera valia paleido ją, pasitenkindama tik asmeniniu karaliaus ryšiu. Danijos karalius dabar vadinsis Danijos ir Islandijos karalius. Norvegams atsiskyrus nuo švedų, dabar beliks visame pasaulyje ta viena dviejų kraštų asmeninė unija. Šiuo mėnesiu islandiečių sutartis su daniečiais bus perduoda patvirtinti visiems islandiečiams: jie visi bus apklausti, ar nori, vadinasi, plebiscito keliu gaus ar negaus pritarimą valdžios sumanymai. Islandijos valdžia neabejoja gausianti tokį pritarimą ir gruodžio 1 d. būsianti paskelbta jos nepriklausomybė.

Jaugi Danijai nepatinka atsiskyrimas tokio didelio krašto, daugiau nė 100,000 ketvirtainių kilometrų, kur tiek daug metalų ir kitokio turto. Vis dėlto Danija nepanorėjo varžyti savo piliečių apsisprendimo. Ne karu, ne ginklais, tik geru susitarimu gauna politikos laisvės mažutytė tauta; tiek žmonių kiek viename mūsų Kaune. Islandijos atsiskyrimą Danija lydi ne keiksmais, tik laiminimu geriau gyventi laisvėje ir džiaugiasi, padariusi žmonišką darbą.

Islandijos nepriklausomybės pripažinimas, 1918 m.
(nuot. https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Iceland_sovereignty_1918_m_olafsson.jpg)

Šaltinis: Nepriklausoma Islandija! (1918, Rugsėjo 7 ). Lietuvos aidas 84 (132), p. 2. [žiūrėta 2018-08-02] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66563&seqNr=2