1918 m. sausio 10 d. | Antanas Smetona | Lietuvos klausimu

Lietuvos ūkio ir kultūros reikalai linksta ne į rytus arba pietus, bet į vakarus. Lietuva privalo arčiau susirišti su Vokietija. Tai yra tiesa. Lietuva yra žemės ūkio kraštas, o Vokietija – pramonės šalis. Viena žemė papildo antrą: Lietuva aprūpintų Vokietiją duona ir kitokiu maistu, o Vokietija Lietuvoje turėtų gerą vietą parduoti savo pramonės dirbiniams.

Savo reikalavimų mes negalime paremti ginklų jėga, o tiktai etikos ir teisybės dėsniais, kuriais dabar vaduojasi visos pavergtos tautos. Mes kreipiamės į Vokietiją. Mes tikime, kad Vokietija, kuri yra pažadėjusi lenkams įsteigti savastovę valdiją, tą pat pripažins ir Lietuvai. Jai pačiai, šalia Lenkijos, rūpi turėti stipri Lietuva, kuri sulaikytų nesąmoningus lenkų geidavimus – kitų tautų nuskriaudimu pasiekti jūrą, kitas tautas paversti etnografine savo medžiaga, padidinti ir sustiprinti lenkų tautai.

Lietuvos ūkio ir kultūros reikalai linksta ne į rytus arba pietus, bet į vakarus. Lietuva privalo arčiau susirišti su Vokietija. Tai yra tiesa. Lietuva yra žemės ūkio kraštas, o Vokietija – pramonės šalis. Viena žemė papildo antrą: Lietuva aprūpintų Vokietiją duona ir kitokiu maistu, o Vokietija Lietuvoje turėtų gerą vietą parduoti savo pramonės dirbiniams. […] Vokiečių mokslas, technika ir politikinis prityrimas – lietuviams bus tikriausi mokytojai. Daugelis lietuvių jaunimo esą sėmęsi apsišvietimo iš raštų Goetės, Šilerio, Kanto ir kitų vokiečių dvasios milžinų. Naujoji, laisvoji Lietuva taipo pateks vokiečių įtakos srovėn. Lietuviai, gavę vokiečius pažinti karo metu, o tai esanti nelabai puiki proga susipažindinimui. Karas abiejose partijose tepalieka tiktai vienapusinių įspūdžių. Bet kada Lietuva laukiamąją laisvę bus įgijusi, padedant vokiečiams, tai jaunoji lietuvių karta mokės užtai branginti savo išvaduotojus ir valandą savo išvadavimo – branginti ne vien žodžiais, bet ir darbu, megzdamiesi artimais ryšiais su savo išvaduotojais… Mes turime vilties, kad vokiečių tautos atstovai, kurie pereitą vasarą išreiškė noro įkurti Lietuvoje šalies atstovybę, ir vokiečių vyriausybė su užimtosios šalies valdžia, kurios pilnai sutiko su Vokietijos seimo nusprendimu, kad jie supras Lietuvos žemę ir gyventojus ir mums padės įgyti laisvę. Nes stipri, laisva valdija gali suteikti laisvę ir kitiems.



Šaltinis: Dabartis, 1918, Nr. 5, p. 1-2.

http://www.epaveldas.lt/