1918 m. sausio 10 d. | Lietuvos švietimo įstaiga

Opiausias mūsų klausimas yra pradedamųjų mokyklų sutvarkymas, kadangi ateities gyvenimas daug priderės nuo to, kaip bus sutvarkyta mokykla.

Opiausias mūsų klausimas yra pradedamųjų mokyklų sutvarkymas, kadangi ateities gyvenimas daug priderės nuo to, kaip bus sutvarkyta mokykla. Ji juk turės priruošti tuos asmenis, kuriems teks laikyti ir tvarkyti būsimoji valstybė.

Pradedamoji mokykla rusų laikuose turėjo daug trūkumų. Visų pirma išguldomoji kalba buvo svetima, kaip buvo svetimi ir išguldomieji dalykai. Taigi vaikas, pakliuvęs tokion mokyklon nejautė nei palinkimo į mokslą nei prisirišimo prie išguldomųjų dalykų; jis nejautė taip pat pasitikėjimo ir pačiais mokytojais, nes jie dažniausia buvo rusai arba rusiški valdininkai. Tėvai siuntė savo vaikus mokyklon, kad tik išmoktų rašyti, skaityti, turėdami omenyje, jog ateityje vaiko mokančio skaityti ne taip lengvai prigaus nei gudrus pirklys nei by koks apgavikas. Ir vaikas eidavo mokyklon ne tiek iš pamėgimo, kiek iš prievartos. Taigi ir nenuostabu, kad visas mokslas, gautas mokykloje, buvo, tarytum, užmetamas mokslas. Išmokti vaikas išmokdavo ir rašyti, ir skaityti, bet ne ilgam laikui, kadangi mokykla pasielgdavo su vaiku lyginai, kaip kad mes padarytumėm su žmogum, kuriam duotumėm įrankį arba mašiną, bet neparodytumėm, kaip su ja apsieiti.

Antra, rusų mokykla aprūpindavo tiktai mokymo reikalą, bet visai nesirūpindavo vaikų auklėjimu. Tatai labai kenksmingai atsiliepdavo moraliniame žmonių gyvenime, ypatingai mūsų kaimiečių. Tėvai sodžiuje taip yra apsunkinti kasdieniais rūpesniais, jog dažniausiai neturi atvangos užsiimti vaikų auklėjimu ir dažniausia palieka juos Dievo valiai ir laimingam likimui. Tuo gi metu vaikai kartais įgyja per visą gyvenimą neišdildomų ydų. Dėl to mums reikia mokyklos ne tik tokios, kur mokytų, bet ir auklėtų. Šiandien, mums stingant mokyklos, stinga su ja drauge ir tinkamo žmonių susipratimo. Visus taip nemalonius sodžiaus visuomeninio gyvenimo apreiškimus – žmonių nevienybę, materializmą, neprieteliškumą, dorinį nepatvarumą ir t.t. – visa tat turėtų šalinti mokykla. Ir jau dabar kitokios visuomenės tvarkos priešdienyje, pilnos tautos liuosybės angoje turime tuo dalyku kuo greičiausiai pasirūpinti. Jaunosios karos mokymas ir auklėjimas turi pirmiausiai tekti į mūsų rankas. Tą dalyką sutvarkyti jau dabar galėtų imtis tam tikra Lietuvos švietimo įstaiga – ministerija. Tai būtų pirmas realinis žingsnis į savarankišką mūsų gyvatą. Minėtoji įstaiga turėtų imti iš šalies mokesnių tam tikrą dalį ir kuri tankų mokyklų tinklą.

Lietuvos Tarybos darbe tai būtų didžiai svarbus žygis, padarytas mūsų šviesos ištroškusios tėvynės atgaivinimui. A. P.

Šaltinis: Lietuvos Aidas, 1918 m. sausio 10 d., nr. 5 (53), p. 1.
http://www.epaveldas.lt/