1918 m. sausio 10 d. | Wilhelm Kahmann | Rusų vyriausybė prisipažinsta esanti melavusi
Pagalios rusas visados yra rusas. Nors jisai ir apsisiaus naujovišku, klaidinančiu apsiaustu, nors rusų vyriausybė dar kiek kartų atsimainytų, rusų tautos būdas neatsimainys taip ūmai.
Lietuvos Brasta, sausio 10 d.
Laikytame šiandien prieš pietus posėdyje rusų delegatai pasisakė sutinką taikos derybas varyti toliau Lietuvos Brastoje.
Toliau rusų delegatai patikrino, jog paskelbtasis Volfo telegrafo biuro aprašymas laikyto gruodžio 30 d. posėdžio, paduoda tikrų žinių. Rusų telegrafo biuro paskleistas žinias apie tą posėdį rusų delegatai pavadino netikromis.
Pasaulis klausos su išgastimi; jis dabar yra turtingesnis vienu karčiu prityrimu. Rusijoje įvyko tokis nesąžiningas ir begėdiškas daiktas, kokio pasaulio istorijoje turbūt dar nėra buvę. Tokiame laike, kada yra sprendžiami tokie svarbūs dalykai, kada kiekvienas žodis, dargi išreiškimo šešėlis gali turėti pavojingų pasekmių, rusų atstovai išdrįso paskelbti pasauliui neteisingą pranešimą.
Vokiečių W. T. B. pranešimas sąmoningai nušvietė abiejų pusių pasiūlymus ir paskelbė trumpą Rusijos atstovų pirmininko paaiškinimą, sulig kuriuo galėjo veikiai įvykti sutarimas. Bet rusų atstovai užuot jų, per Petrapilės telegrafo agentūriją paskelbė Joffės kalbą, kurios jis visai nebuvo kalbėjęs. Įvyko taikos derybų pertrauka iki sausio mėn. 4 dienos. Tuo laiku abiejų pusių pranešimus aptarė, peržiūrėjo ir pasirodė priešingumų. Visi stebėjosi, žiūrėjo ir niekaip negalėjo to sau išaiškinti. Kas čia kaltas? Naujoji rusų valdžia sugebėjo pasaulyje greitai įgyti pasitikimybės. Jos drąsus pasiryžimas Rusijai suteikti taiką pakėlė jos kreditą.
Bet ją gerbė ir ja pasitikėjo vyriausiai už tai, kad ji tvirtai ir aiškiai atsisakė nuo slaptųjų derybų. Bet paskui rusai elgėsi nenuosaikiai. Užtat visuomenė baisiai užsirūstino. Laikinai išrodė, kad derybos visai turės baigtis. Pagalios rusų delegacija turėjo prisipažinti, kad iš rusų pusės buvo paskelbtas suklastavotas pranešimas apie derybas. Tatai padarė nemaža gėdos rusų vardui.
Taigi pirmutinis žymesnis diplomatinis rusų vyriausybės žingsnis buvo melas. Vietoj slaptosios diplomatijos, kuri stengdavosi savo tikslus vykinti pasalomis, rusai dabar ėmė vaduotis dar blogesne įmone, būtent aiškia neteisybe, melu. Bet tuo sykiu naujoji rusų vyriausybė yra kaip ir atlošusi savo rolę, vadinasi, ji jau ilgiau nebegali atstovauti žemei. Jei vidurio valdijų atstovai tačiau sutiko dar neliauti tarusis, tai jie tatai daro tiktai atsižvelgdami į rusų tautą, idant visa tauta neprivalėtų nukentėti dėl savo vadų nuodėmės. Paprastai dėl tokių atsitikimų tuojau užbaigia tarybas. Bet šį sykį dalykas yra tokis svarbus, kad vidurio valdijos, idant veikiau priėjus prie taikos, nusprendė tartis toliau. Kad rusai buvo mėginę apšmeižti vidurio valdijas ir bandė sukurstyti maištą, tatai liudija, jog rusų vyriausybė elgiasi neatvirai ir kad jai stinga gero noro. Generolas Hoffmannas užtai ir išreiškė griežčiausią papeikimą.
[…]
Pagalios rusas visados yra rusas. Nors jisai ir apsisiaus naujovišku, klaidinančiu apsiaustu, nors rusų vyriausybė dar kiek kartų atsimainytų, rusų tautos būdas neatsimainys taip ūmai.
Todėl tas naujas, negirdėtas įvykis Lietuvos Brastoje liepia būti atsargiems su rusų pažadėjimais ir gražiais žodžiais. Naujoji rusų vyriausybė jau tikrai niekur nebeįgys tos pasitikimybės, kurią ji dabar yra pražaidusi. Ir lietuviams tatai yra naujas prityrimas. Tiktai visiškai atsiskyrę nuo Rusijos, jie tegali ateityje išvengti panašių daiktų.
K-nn.
—
Šaltinis: Dabartis, 1918, Nr. 6, p. 1-2.
http://www.epaveldas.lt/_1
http://www.epaveldas.lt/_2