1918 m. sausio 15 d. | Gabrielė Petkevičaitė-Bitė | Dienoraštis: Malonu man, kad saviesiems galiu patarnauti

Kareiviai pasakoja, jog gruodžio mėn. Panevėžio apskr. buvę suimti keturi „plennikai“ ir nušauti, o Joniškėlio – septyni. Šiaip artimiausioje mūsų apylinkėj žmonės kalba, jog tikrai „plennikų“ nepamatyti daugiau.

„Plennikai“ [karo belaisviai – red.] vis dar nenurimsta. Tiek kariuomenės čia dabar stovi, o jie ne čion, tai kitur plėšia, žmones žudo. Apie Pumpėnus vėl buvo užpuolę, ūkininką ir jo seserį primušė, prikankino, pinigus atėmė. Rozalimo miestely tuo pačiu laiku suimti keturi „plennikai“, kurie vidudieny visai ramiai miestelio gatvėmis švaistėsi ir tik atsitiktinai buvo suimti, vienam vok. kareiviui į galvą šovus iš jų pasų pareikalauti…

Kareiviai pasakoja, jog gruodžio mėn. Panevėžio apskr. buvę suimti keturi „plennikai“ ir nušauti, o Joniškėlio – septyni. Šiaip artimiausioje mūsų apylinkėj žmonės kalba, jog tikrai „plennikų“ nepamatyti daugiau.

Į mano kursus ima veržtis mokinės iš Joniškėlio apskričio. Be vyriausybės leidimo juk neturiu teisės nei mokinių iš kito apskričio priimti, nei ligonių gydyti. Mokinės pačios stengiasi gauti leidimą. Kol kas keliauja nuo vieno vok. karininko pas antrą, ir niekur nieko tikro negauna.
Gavau iš „Darbininko Balso“ pakvietimą bendradarbiauti… Turiu prisipažinti, jog dabartinės mūsų vedamos aukštos politikos nesuprantu… Be to, laikas žūsta. Nors mokiniai tik šventadieniais lankosi, bet jų sąsiuvinių taisymas daug laiko atima, be to, nėra dienos, kad katras iš jų neateitų šio to pasiteirauti, apie šį tą pasitarti.

Tik atsikeliu iš ryto, jau laukia, jei ne mokinys, tai ligonis, jei ne ligonis, tai šiaip sodietis ko sužinoti, ką jam paaiškinti, ką parašyti. Ir šitaip dažniausiai ištisą dieną. Malonu man, kad saviesiems galiu patarnauti, bet prie rašymo sunku man prieiti.

—

Šaltinis: Gabrielė Petkevičaitė – Bitė, Karo meto dienoraštis III tomas. Panevėžs, 2008 m., p. 204-206.