1918 m. sausio 18 d. | Lietuvos Taryba | Dėl Lietuvos sanytkio su Vokietija apibrėžimo ir kiti klausimai

Lietuvos Taryba įgaliojo Tarybos pirmininką A. Smetoną, vicepirmininką S. Kairį ir narius: Narutavičių, Staugaitį ir Smilgevičių tartis su kompetentingomis vokiečių valstybės įstaigomis dėl Lietuvos dabartinio stovio ir jos ateities.

Lietuvos tarybos IV sesijos keturiolikto posėdžio. Sesijos uždarymas.

Posėdžio pradžia 10 val. 30 min. rytą.

Pirmininkauja Smetona. Neatvyko: J. Šaulys, Dovydaitis, Malinauskas.

Svarstomas klausimas dėl santykių su mažumomis ir konferencijų sušaukimo.
Diskusijose dalyvauja: Vileišis, Smetona, Vailokaitis, Kairys, Petrulis, Klimas, Staugaitis, Narutavičius, Biržiška.
Nutarta: konferencijų sušaukimo klausimą atidėti, kol paaiškės padėjimas.

Toliau svarstomas klausimas leidimo laikraščio lietuviams, lenkiškai kalbantiems.
Nutarta: pavesti Biržiškai, Klimui ir Petruliui to klausimo imtis.

Toliau skaitomi šie dokumentai:
1) Įgaliojimas delegacijai tokio turinio: „Savo posėdyje sausios m[ėn.] 15 d. 1918 m. Lietuvos Taryba įgaliojo Tarybos pirmininką A. Smetoną, vicepirmininką S. Kairį ir narius: Narutavičių, Staugaitį ir Smilgevičių tartis su kompetentingomis vokiečių valstybės įstaigomis dėl Lietuvos dabartinio stovio ir jos ateities.“

2) Notifikacija tokio turinio: „Pateikdama Rusijos valdžios žiniai Lietuvos Tarybos 1917 metų gruodžio m[ėn.] 11 d. nutarimą, kurs skamba: „Lietuvos Taryba, kuri yra krašto ir užsienio lietuvių pripažinta kaipo vienintelė įgaliotoji lietuvių tautos atstovybė, atsirėmusi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių konferencijos nutarimu Vilniuje rugsėjo m[ėn.] 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie kada nors yra buvę su kitomis tautomis. Lietuvos Taryba nuo šiol Lietuvą laiko nepriklausoma valstybe ir konstatuoja ją kaipo išskirtą iš Rusijos valstybės.“

Toliau svarstoma, kokius klausimus skaityti principaliniais, kurių delegacija be plenumo rišti negali, ir kokius skaityti neprincipaliniais, kuriuos pati delegacija gali rišti.

Primta rezoliucija:
„Lietuvos Taryba, įduodama delegacijai įgaliojimą, supranta, jog pozityvinius atsakymus į tris klausimus:
ar pripažįsta Vokietija Lietuvos nepriklausomą valstybę,
ar sutinka visą krašto valdymą pavesti į Tarybos rankas ir
ar sutinka išvesti kariuomenę iš Lietuvos – skaitomas principaliniu, o terminas, kuomet turės viskas įvykti, palikti pačios delegacijos nuožiūrai, išskyrus pirmąjį klausimą.“

Posėdis baigtas 2 val. po pietų.
Sesija pabaigta.

—
Šaltinis: Eidintas A., Lopata R. Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914-1920 metų dokumentuose.Vilnius, 2017. P. 340-341.