1918 m. sausio 2 d. | Gabrielė Petkevičaitė – Bitė | Dienoraštis: Ir Naujų metų diena ne kitaip praslinko
Tik toks jausmų pakilimas neilgam. Ir vaizduotės sparnai ne geležiniai… Pergyventų įspūdžių sunkumas girnų akmeniu tuos sparnus slegiąs ir netrukus priverčia juos nusvirti, pailsusius susiglausti.
Ir Naujų metų diena ne kitaip praslinko. Tik Jurgio Šaulio, kursai yra dabar Tarybos nariu, laiškelis sužibėjo aukso spindulėliu apsupusiose mane tamsybėse. Šaulio linkėjimas, kad susilaukčiau savo augintinių laisvoje tėvynėje, laisvoje Lietuvoj, pataikė tiesiog j širdį. Ir verkiau, tik ne nusiminimo ir ne liūdesio ašaromis: tokios ašaros jau išseko. Ir vaizduotė nesulaikoma skrido į kaži kokias dausas… Ir visa pasijutau apimta nenuveikiamo troškimo tikėti ir tikėti, kad mes, pavargėliai, mes, kankinami, kryžiuojami, atsidūrėm ties kaži kokiais stebuklingais vartais, pro kuriuos išėję, tapsime tokiais, kokius mums, veikėjams, rodė mūsų jaunų dienų sapnai, kokius trokšdami išvysti nesigailėjome subrendę nė sveikatos, dėl kurių jokia auka ir joks vargas nebuvo mums per daug sunkus.
Tik toks jausmų pakilimas neilgam. Ir vaizduotės sparnai ne geležiniai… Pergyventų įspūdžių sunkumas girnų akmeniu tuos sparnus slegiąs ir netrukus priverčia juos nusvirti, pailsusius susiglausti. Pikta abejonė pakėlė galvą. Argi?! Argi iš tikrųjų tektų ir mano gyvoms akims dar laisvos Lietuvos stebuklą išvysti… išvysti nors pro ašaras?.. Negaliu apie Lietuvos laisvę galvoti, negalvodama apie Povilą Višinskį. Kam jis jau kapuose?! . Be jo, rodosi man, ir mūsų laisvė nepasieks to skaistumo, kurį užsitarnavome, keldami krašto ir galo nežinantį vargą… Yra dėlto žmonių, kurių mirtis visos tautos gyvenimui padaro niekada ir niekuo neužtaisomą spragą…
Gabrielė Petkevičaitė – Bitė
1918 m. sausio 2 d. Panevėžys
—————————–
Šaltinis: “Gabrielė Petkevičaitė – Bitė Iš gyvenimo verpetų” sud. Juozas Jasaitis, Kaunas “Šviesa” 1990 m., 252 – 253 psl.