1918 m. sausio 24 d. | Georg von Hertling | Apie dabartinį stovį

Aš tvirtai viliuosi, kad, vakarinės Rusijos paribyje gyvenančioms tautoms pripažinus apsisprendimo teisę, bus galima susitarti su jomis, o taipo jau ir su likusiąja Rusija. Mes linkime, kad Rusijai pagrįžtų teisėtas ir tautos gerovei naudingas padėjimas.

[…]
Mano ponai! Ir čia aš pripažinstu, kad čia garsas yra virtęs kitokiu. Išrodo, kad griežtas mūsų atmetimas tuokart Vilsono bandymo supjudyti vokiečių tautą su valdžia, kada ji atsiliepė į Popiežiaus taikos raštą, turėjo gerų pasekmių. Aš čionai noriu kalbėti apie tą 14 punktų, kuriuos paduoda Vilsonas.

Pirmas punktas reikalauja, kad daugiau nebūtų slaptų tarptautinių sutarimų. Mano ponai, istorija mokins, kad mes labai galime sutikti su plačiu paskelbimu diplomatijos sutarimų. Ir Lietuvos Brastos derybos parodo viešai, kad mes galime sutikti su tuo sumanymu ir derybos paskelbimą pareikšti kaipo visuotinį politikos dėsnį.

Antras punktas reikalauja laivams laisvo plaukymo jūrose. Pilną laisvę plaukyti jūrose karo ir taikos metu ir Vokietija stato, kaip vieną svarbiausių ateities reikalavimų. Svarbu būtų ir plaukymo laisvei ateityje, jeigu būtų atsisakyta nuo stiprių laivynų tvirtovių ant svarbių tarptautinių kelių, kokius anglai turi Gibraltare, Maltoje, Adene, Honkonge, Falklando ir kitose vietose.

Trečia. Pašalinimas visokio ūkio suvaržymo. Ir mes stojame už pašalinimą ūkio varžymo, kurs bereikalingai slegia prekybą. Ir mes einame prieš ūkio karą, iš kurio ateityje galėtų pakilti naujų karų.

Ketvirtas punktas. Susiaurinimas prisiruošimų. Kaip jau pirmiau esame pabrėžę, sumanymas susiaurinti prisiruošimus yra galima visai aptarti. Po karo piniginis visų Europos valdijų padėjimas labai padės išrišti šitą klausimą. Taipo matote, mano ponai, kad dėl šito punkto bus galima susitarti be jokių kliūčių.

Dabar kreipiuosi prie penkto punkto: išrišimas reikalavimų ir ginčų sulig nausėdijų. Aš manau, kad šito klausimo išrišimą pirmiausia pavesime daugiausia nausėdijų turinčiai valdijai, Anglijai, kaip ji priims savo sąjungininkės patarimą.

Šeštas punktas: pasitraukimas iš užimtųjų Rusijos kraštų.
Parėjus paskirtajam Rusijos ir vidurio valdijų laikui ir santarvės valdijoms atsisakius dalyvauti taikos derybose, viršuje minėtų valdijų vardu aš turiu atmesti santarvininkų įsikišimą vėliau. Mes čia turime klausimų, kurie tepaliečia tiktai Rusiją bei vidurio valdijas. Aš tvirtai viliuosi, kad, vakarinės Rusijos paribyje gyvenančioms tautoms pripažinus apsisprendimo teisę, bus galima susitarti su jomis, o taipo jau ir su likusiąja Rusija. Mes linkime, kad Rusijai pagrįžtų teisėtas ir tautos gerovei naudingas padėjimas.

Septintas punktas paliečia Belgijos klausimą. Ką dėl Belgijos, tai jau mano pirmtakūnai yra daug kartų patikrinę, kad karo laike Vokietijos politikos programoje nė kartą nebuvo manoma Belgiją varu prijungti prie Vokietijos.

Aštuntas punktas: pagrąžinimas užimtojo Fransijos krašto. Ir šičia Vokietijos politika nėra maniusi apie priverstiną Fransijos kraštų prisijungimą prie Vokietijos. Turiu dar kartą pabrėžti, kad apie Vokietijos krašto atidavimą negali būti nė kalbos. Kiti punktai lyti Austriją-Madjariją, Turkiją ir Lenkiją. Austrijai-Madjarijai ir Turkijai mes užtikriname ribų neliečiamybę. Lenkų klausimas – tai vien tiktai Vokietijos, Austrijos-Madjarijos ir pačios Lenkijos reikalas.

Paskutinis punktas liečia tautų sąjungą. Jei prezidento Vilsono paduotoji mintis apie visų tautų sąjungą, plačiau ją išdėsčius ir išmėginus, pasirodys siekianti sąjungos pamatais pilno teisingumo su visais, nesivaduojant nepamatuotais pasmerkimais – tai kaizerio vyriausybė sutvarkius visiems kitiems rūpimiems klausimams, mielai sutinka šitokios tautų sąjungos pamatus ištirti giliau.

Georg von Hertling, Vokietijos Imperijos kancleris

—
Šaltinis: Dabartis, 1918, Nr. 12, p. 1-2
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23946&seqNr=1
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23946&seqNr=2